2025 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė pirmą šiais metais Seimo Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie regionų politiką. Diskusijos metu buvo nagrinėjamas klausimas, ar siūloma nauja ministerija būtų efektyvus įrankis sprendžiant regionams kylančias problemas.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi prezidento patarėjas Tomas Stončius, Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas, Ekonomistė Birutė Visokavičienė, Seimo narys Artūras Zuokas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Prezidento patarėjo Tomo Stončiaus teigimu, dėl praeityje vykusių reformų buvo prarasta vidurinė grandis tarp savivaldos ir nacionalinės reikšmės klausimų.
„Jeigu prisiminsime 2010 m., kai buvo naikinamos apskritys ir perdalinamos funkcijos, dalis jų perduota savivaldai, kitos – centrinei valdžiai. Mes tam tikra prasme netekome vidurinės grandies, kuri užtikrina koordinaciją tarp vietos savivaldos ir nacionalinės reikšmės klausimų“, – teigė T. Stončius.
Seimo narė Ilona Gelažnikienė atkreipė dėmesį, kad regioninės plėtros politikoje nėra lyderio poziciją užimančios ministerijos.
„Pagrindinis iššūkis, susijęs su funkcijų regioninės plėtros srityje įgyvendinimu, yra tai, kad regioninė politika apima daugelio ministerijų ir institucijų atsakomybes, o nepakankamai apibrėžtas vidaus reikalų ministerijos vaidmuo nesudaro sąlygų lyderystei kitų subjektų atžvilgiu“, – pabrėžė I. Gelažnikienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis siūlė įsivertinti dabartinę situaciją prieš steigiant naują ministeriją.
„Šiai dienai siūlyčiau funkciškai peržiūrėti, kuriose vietose yra neveikiančios regionų politikos grandys, ką mes galėtumėme padaryti geriau – galbūt vidaus reikalų ministeriją pervadinti į „vidaus reikalų ir regionų ministeriją“, suteikiant jai daugiau svorio. Tai padarę, galbūt rasime naujų veikimo formų, nekurdami naujos struktūros“, – svarstė R. Dargis.
Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas teigė, kad vidaus reikalų ministerija negalėtų pilnai įsitraukti į regionų politiką dėl ministerijos atsakomybės sprendžiant krizines situacijas.
„Vidaus reikalų ministerija yra saugumo, krizių ir dabar dar būtų plėtros ministerija. Manau, būtų didelis disbalansas bendrame politikos formuotojų tinkle, nes kilus krizei, visas ministro dėmesys automatiškai nukrypsta į tą sritį, kurioje reikia nedelsiant priimti sprendimus. Tada mes pasigendame ministro įsitraukimo į plėtros ir regionų problemas“, – dėstė V. Jakštas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas palaikė naujos ministerijos steigimą, kuri galėtų valdyti gynybos investicijų pritraukimo į regionus procesą.
„Šiandien didžiausios investicijos gynybos srityje ateina į regionus. Kas nuspręs, kokiuose regionuose bus steigiami nauji poligonai? Be vienos institucijos, kuri valdytų šį procesą nuo pradžios iki pabaigos, mes neturėsime to sprendimo“, – teigė A. Stulpinas.
Ekonomistė Birutė Visokavičienė teigė, kad visais reikalingais resursais aprūpinta regionų ministerija galėtų prisidėti stiprinant viduriniąją klasę ir smulkųjį bei vidutinį verslą.
„Ką mes iš to viso gausime? Pirmiausia tikimybę, kad gali sustiprėti vidurinioji klasė ir suklestėti smulkus bei vidutinis verslas“, – svarstė B. Visokavičienė.
Seimo narys Artūras Zuokas siūlė kurti ministeriją, kuri ne tik užsiimtų regionų plėtra, bet ir kitomis funkcijomis, pavyzdžiui, valstybės strategijų įgyvendinimu.
„Strategijų įgyvendinimas visada buvo vyriausybių problema. Naujos „superministerijos“ įkūrimas, kuri apimtų koordinavimo darbus, dirbtinio intelekto panaudojimą, programų telkimą vienoje vietoje ir koordinuotų politinių dokumentų įgyvendinimą tarp skirtingų ministerijų, yra logiškas. Ši ministerija atlieptų ir regionų plėtrą“, – teigė A. Zuokas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, nauja ministerija viešojo administravimo kokybės nepagerins.
„Manome, kad kokybės viešajame administravime nauja ministerija nepagerins. Regioninę politiką įgyvendina savivaldybės, o daug kas priklauso nuo savivaldoje esančių lyderių“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.