2024 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Vilniui ir kitiems miestams ruošiantis virsti išmaniems, jau dabar reikia paskatinti spartesnį sostinės persikėlimą į skaitmeninę erdvę, teigia Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata.
Trečiadienį surengtoje ciklo „Vilnius – milijoninis miestas“ diskusijoje apie skaitmeninį miestą įgarsinta skaitmeninės simuliacijos svarba valdant įvairius procesus Vilniuje – nuo transporto iki lietaus nuotekų surinkimo. Pavyzdžiui, skaitmeninė simuliacija padėtų numatyti transporto srautus šalia statomo nacionalinio stadiono. „Kokių sprendimų imtųsi valdžia, jeigu modelis parodytų, kad nuvykti į renginį stadione užtrunka visą dieną? Tiesa, šiuo atveju ir be skaitmeninės simuliacijos akivaizdu, kad prie stadiono nebus įmanoma privažiuoti“, – sakė R. Lopata.
Anot Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, jeigu Vilnius siekia tapti išmaniuoju, jaunajai kartai patraukliu miestu, jis neišvengiamai turės persikelti į skaitmeninę erdvę.
„Neseniai Seimas palaimino tvarką, pagal kurią karinei infrastruktūrai statybos leidimus bus galima gauti greitai. Tačiau lūkestį statybos leidimus gauti greitai turi visi investuotojai. To neįmanoma padaryti nesuskaitmeninus miesto. Turėtų būti suskaitmeninta visa Vilniaus miesto infrastruktūra, statiniai – tiek antžeminė, tiek požeminė jų dalis“, – sakė D. Gedvilas.
Jo žodžiais, sukūrus tokią virtualią sistemą, statinys negalėtų būti pripažintas užbaigtu, kol statytojai jo modelio neįkeltų į virtualią erdvę.
Pasak „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojo Virgilijus Dirma, išmanusis miestas yra toks, kuriame dalijamasi visais duomenimis. „O dirbtinis intelektas ir yra tas, kuris minta duomenimis ir gali greitai juos apdoroti. Todėl linkiu, kad dirbtinis intelektas Vilniuje būtų kuo greičiau įdarbintas“, – teigė V. Dirma.
Diskusijoje ne kartą pabrėžta, kad apskritai visi sprendimams priimti būtini duomenys turėtų būti perleidžiami proaktyviai, užuot kas kartą iš naujo pristatant tuos pačius dokumentus atsakingoms institucijoms.
R. Lopata atkreipė dėmesį, kad teisiniai aspektai jau suderėti ir priimti dar Seimo priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos skaitmeninės ateities transformacijos ir skaitmeninio suverenumo. „Dabar reikia imtis veiksmų – įgyvendinti tai praktiškai. Iššūkių laukai daug, bet ir galimybės be galo viliojančios“, – trečiadienį renginyje sakė jis.