2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Darbo partijos frakcijos narių vykusiame susitikime su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Mariumi Švaikausku buvo aptarti klausimai dėl numatyto finansavimo keliams naujame biudžete ir jo panaudojimo racionalumo, taip pat apie greičio matuoklių tinklo logiškumą ir tikslingumą. Susitikime ministras pabrėžė, kad tarp svarbiausių ministerijos tikslų yra tiltų ir viadukų tvarkymas maksimaliu tempu ir strateginio projekto „Via Baltica“ tęsimas, tačiau konkretus kitų metų Susisiekimo ministerijos biudžetas dar nėra aiškus.
„Seimas praėjusiais metais kėlė kuro akcizus ir kelių mokesčius. Vadinasi, biudžetas pasipildys apie 150 mln. eurų vien tik iš šio pakėlimo. Premjerė prašo šaltinio – štai jis. Mes reikalaujame tinkamo dėmesio ir konkrečių darbų, kad kelių būklė gerėtų. Daug metų keliams skiriama tik kiek daugiau nei 500 mln. eurų. Akivaizdu, kad to nepakanka. Akivaizdu ir tai, kad didėjančių mokesčių pinigai nueina tikrai ne keliams, nors jie gyvybiškai reikalingi tiek gyventojams, tiek būtiniausias paslaugas teikiančioms įstaigoms, tiek verslui“, – pastebi Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Susisiekimo ministro teigimu, norint pamatyti ženklų Lietuvos kelių būklės pagerėjimą, reikėtų papildomai 340 mln. eurų. Seimo Pirmininko pavaduotojas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis laikosi nuomonės, kad nepakankamas finansavimas Lietuvos keliams yra tiesioginė susisiekimo ministro atsakomybė.
„Nuolat kalbama apie lėšų trūkumą ir papildomo finansavimo būtinybę, skaičiuojami šimtai milijonų būtiniausiems darbams atlikti, tačiau ministras šioje Vyriausybėje negali apginti savo pozicijų ir išreikalauti daugiau pinigų kelių būklės gerinimui. Galima sakyti tiesiai šviesiai, kad prasta Lietuvos kelių būklė yra tiesioginė ministro Skuodžio kaltė. Jei ministras nesugebės apginti jo nuolat kartojamo didesnio finansavimo reikalavimo ir bent minimalaus kelių kokybės gerinimo, tai bus tiesioginė jo atsakomybė, ir mes jam tai priminsime“, – sako politikas.
Kalbėdami apie saugumo keliuose didinimą, Darbo partijos frakcijos nariai stebėjosi, kodėl vienintelė saugumo priemonė, apie kurią kalbama pastaruoju matu, yra tik vidutinio greičio matuokliai.
„Saugumas keliuose susidaro iš trijų dedamųjų: tinkamo vairuotojo parengimo, automobilio tinkamos techninės būklės ir tinkamos kelių infrastruktūros. Mes girdime tik apie tai, kad reikia plėsti greičio matavimo prietaisų tinklą. Ar ministerija yra numačiusi, kaip didinti saugumą kitose srityse? Nors Automobilių kelių direkcijos atstovai tikina, kad statydami greičio matuoklius jie remiasi analitiniais duomenimis iš policijos, o 80 proc. eismo įvykių atsitinka dėl greičio, tačiau pateikti duomenys apie planuojamus įdiegti greičio matuoklius automagistralėje parodo, kad iš 8 numatytų ruožų 4 yra įvykę nulis autoįvykių.
Akivaizdu, kad šiuo metu naudojamos metodikos visiškai neatitinka realybės“, – sako A. Mazuronis.
Pasako politiko, greičio matuokliais bandoma spręsti avaringumo problemą, nors avarijų priežastis yra ne greitis, o pačių kelių būklė.
„Kelyje Vilnius–Panevėžys kelis metus nėra tvarkomos provėžos ir dėl to pasatyti greičio matuokliai. Tačiau jeigu yra problema su provėžom magistraliniame kelyje, reikia jas tvarkyti, o ne statyti ten greičio matuoklius. Be to, ministerija visiškai negali paaiškinti fakto, kodėl, didėjant greičio matavimo įrangai, keliuose didėja avaringumas. Ten, kur avarijos įvyksta kas savaitę, susisiekimo ministerija ir Automobilių kelių direkcija nemato reikalo spręsti problemos, tačiau 31 km atkarpa automagistralėje Vilnius–Kaunas kažkodėl laikoma prioritetine ir ten yra pastatyti vidutinio greičio matuokliai – tokia logika yra sunkiai paaiškinama“, – stebėjosi A. Mazuronis.