Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Baltijos šalių atstovai turi kalbėti vieningu balsu“

2026 m. kovo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas bei Seimo nariai Jekaterina Rojaka, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis lankėsi Rygoje, kur susitiko su Latvijos parlamento vicepirmininke Antonina Nenaševa (Antoņina Ņenaševa), Progresyviųjų partijos vicepirmininku bei frakcijos seniūnu Andriu Šuvajevu (Andris Šuvajevs), buvusiu transporto ministru Kasparu Briškensu (Kaspars Briškens), Rygos miesto meru Viesturu Kleinbergu (Viesturs Kleinbergs), miesto tarybos nare Justine Pantelejeva (Justīne Panteļējeva).

„Lietuva ir Latvija susiduria su panašiais geopolitiniais ir vidaus politikos iššūkiais. Esame nuėję panašų istorinį kelią, tad turime tikrai didelį tarpusavio supratimą kalbėdami įvairiomis temomis. Svarbu įvairiais formatais stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, dalintis gerąja praktika“, – sako demokratų frakcijos seniūnas L. Savickas.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Latvijos Progresyviųjų partija priklauso tai pačiai Europos žaliųjų partijų šeimai, tad susitikimų metu aptarta ne tik vidinės šalių politikos gairės, tačiau ir Europos Sąjungos aktualijos. L. Savicko teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas tarp šalių privalo tapti kasdienybe, jeigu siekiame, kad Baltijos šalių atstovų balsas regione būtų girdimas ir svarbus. Viena iš idėjų yra Europos Sąjungai svarstant naują daugiametį biudžetą, parašyti bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos valstybių vadovų laišką Europos komisijai, kuriame būtų išreikštas noras išlaikyti esamą kofinansavimo dydį Rail Balticą projektui, t. y. 80 proc. reikalingos sumos. Europos Komisija šiuo metu siūlo finansuoti 70 proc.

Rail Baltica vėžė, kurios vystymui reikšmingas lėšas skiria tiek Europos Sąjunga, tiek ir pačios Baltijos valstybės, vienas reikšmingiausių trišalių projektų. Jį vystydami latviai siekia į projektą integruoti ir papildomą atšaką, apimančią Rygos miestą, tad plėtra apimtų ne tik susisiekimą tarp trijų sostinių, tačiau ir pačios sostinės viešąjį transportą.

„Galimybė iš Vilniaus pasiekti Rygą per valandą ar pusantros (planuojamas traukinio greitis iki 250 km/h), ženkliai įgalintų ekonominį bendradarbiavimą. Greitas ir patogus susisiekimas tarp Talino, Rygos ir Vilniaus atneštų ekonominę naudą visoms trims Baltijos šalims“, – sako buvęs Latvijos transporto ministras K. Briškensas.

Planuojama Rail Baltica vėžė pirmajame etape aplenkia Rygą ir Vilnių, tačiau vietos politikai sako, kad trijų sostinių sujungimas viena geležinkelio linija yra būtinas, kad projektas atneštų šalims visą įmanomą naudą. Latvijos progresyviųjų teigimu derėdamiesi su Europos Komisija Baltijos šalių ministrai pirmininkai privalo būti vieningi ir konkretūs kalbėdami apie būtinybę finansuoti papildomas šakas, kurios prijungtų sostinių geležinkelių stotis prie pagrindinės vėžės.

„Latvijos Vyriausybė, taip pat ir Rygos savivaldybės vadovai mato Rail Baltica ne tik kaip galimybę plėsti susisiekimo sistemą tarp šalių, bet ir kaip būdą „įdarbinti“ šias vėžes kaip patogų, kasdienį susisiekimo kanalą pačiame Rygos mieste ar su mažai nutolusiais aplinkiniais regionais. Tai pavyzdys, kuriuo galime remtis, kalbėdami apie Vilniaus miesto viešojo transporto plėtrą“, – sako demokratas T. Tomilinas.

Pasak Seimo nario, šiuolaikiniai infrastruktūros projektai paprastai kuriami taip, kad geležinkeliai tampa miestų viešojo transporto dalimi. „Miestai plečiasi, nemaža dalis žmonių gyvena užmiestyje, tačiau kasdien keliauja į darbus ir mokyklas mieste. Tos pačios linijos turi būti naudojamos tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms, integruojant bendras stotis. Taip jau vyksta Berlyne, Kopenhagoje, Londone, dabar to siekia ir Ryga. Šiais pavyzdžiais privalome sekti ir mes“ – teigia T. Tomilinas.

Demokratų teigimu tokio formato susitikimai yra itin naudingi stiprinant šalių tarpusavio ryšius ir keičiantis patirtimi bei ieškant sprendimų. Pasak susitikimuose dalyvavusių Seimo narių, tarptautinis bendradarbiavimas privalomas įvairiais formatais, nes tai padeda siekiant bendrų tikslų.