Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: įsigyti valstybinę žemę turime leisti smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, o ne tiems, kurie valdo dešimtis tūkstančių hektarų

2025 m. lapkričio 20d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seime pagreitį įgauna iniciatyva, siūlanti leisti žemdirbiams įsigyti nuomojamą, tarp jų sklypų įsiterpusią arba šalia esančią valstybinę žemę. Tai leistų ūkininkams padidinti dirbamos žemės plotus. Be to, skaičiuojama, kad valstybės biudžetas būtų papildytas apie 800 mln. eurų.

Leidimas įsigyti valstybinę žemę galiotų tik mažiems sklypams, kurių plotas neviršija 3 hektarų. „Mažus, įsiterpusius ar su ūkininkų dirbama žeme besiribojančius sklypus sunku kažkaip kitaip panaudoti valstybės labui. Jie per maži, kad ten būtų galima vystyti kažkokią reikšmingą veiklą, tad realiai jie gali būti panaudoti tik žemės ūkio veiklai. Geriausiai tai gali padaryti ūkininkai, kurie dažnai jau nuomoja ir dirba šiuos sklypus“, – sako Kaimo reikalų komiteto narys, demokratas Kęstutis Mažeika.

Pasak parlamentaro, toks pasiūlymas naudingas visiems – ūkininkai ne tik įsigis žemę, kurią dirba, tačiau ir prisidės prie valstybės biudžeto. Siūloma šias lėšas skirti gynybos reikmėms.

„Labai svarbu, kad priėmus nuostatą leisti šią valstybinę žemę įsigyti, būtų tinkamai apginti įstatymuose įtvirtinti saugikliai tam, kad jos nesupirktų didieji koncernai, kurie ir taip valdo dešimtis tūkstančių hektarų. Šiuos žemės sklypus privalo įsigyti vidutiniai arba smulkūs ūkininkai, nes tai labai svarbu norint, kad jie išliktų ir stiprėtų“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario, visi saugikliai jau yra apsvarstyti komitetuose ir jiems pritariama, tačiau labai svarbu, kad plenarinės Seimo salės nepasiektų lobistiniai pasiūlymai, kuriais siekiama šiuos ribojimus apeiti ir sudaryti galimybę žemę įsigyti stambiesiems žemvaldžiams ar su jais susijusioms įmonėms. „Tikrai seksime visus registruojamus pasiūlymus ir iniciatyvas, tačiau svarbu, kad tą patį darytų ir visuomenė. Atsiranda naujas saugiklis, kuris nebeleis apeiti ribojimų, kaip tai buvo daroma iki šiol: juridinis asmuo steigia kitą juridinį asmenį, šis – dar vieną, ir taip toliau. Susietumas nustodavo galioti po ketvirto karto, todėl žinomos oligarchų šeimos sukaupė milžiniškus žemės plotus smulkiųjų ūkių sąskaita“, – sako Tomas Tomilinas.

Šiuo metu numatyta, kad ūkininkai, turintys mažiau kaip 500 hektarų žemės, galės įsigyti šalia jų esančius, ne didesnius kaip 3 hektarų sklypus, o bendra šių sklypų suma negalės viršyti 21 hektaro. Smulkių ir vidutinių ūkininkų interesus bus siekiama užtikrinti neleidžiant ūkininkams, koncernams ar su jais susijusioms įmonėms, valdančioms daugiau kaip 500 hektarų, įsigyti su sklypais besiribojančios valstybinės žemės.

Daugiau informacijos:

Dalia Sakalauskaitė-Babravičė

El. p. dalia.sakalauskaite@lrs.lt

Tel. 0 676 02794