Seimo ERK pranešimas: Seime aptartos Europos Komisijos politinės gairės ir žemės ūkio sektoriaus ateitis

2025m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 17 d. Seimo posėdžių salėje vykusioje diskusijoje buvo aptartos naujosios Europos Komisijos 2024–2029 m. politinės gairės bei žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities vizija. Diskusijos metu taip pat pristatyti Seimo prioritetai pagal Europos Komisijos 2025 m. darbo programą.

Diskusijoje dalyvavo už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingas Europos Komisijos narys Kristofas Hansenas (Christophe Hansen), Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovai, Seimo nariai, frakcijų atstovai.

Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė savo kalboje pabrėžė, kad prasidėjus naujam Europos Sąjungos instituciniam ciklui, Lietuva turi būti ne pasyvi stebėtoja, o aktyvi ES politikos formuotoja.

„Turime telktis ties kertiniais prioritetais, kurie formuos ne tik visos Europos, bet ir Lietuvos ateitį. Lietuvai itin svarbu, kad rengiant Daugiametę finansinę programą po 2027 metų būtų atliepti esminiai mūsų valstybės interesai: užtikrintas ilgalaikis finansavimas Ukrainos paramai, ES saugumui, gynybai ir kariniam mobilumui, taip pat išlaikytas tvarus Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas bei teisinga išmokų konvergencija. Jei norime įgyvendinti savo strategines iniciatyvas, ES biudžetas turi būti didinamas“, – teigė Rasa Budbergytė.

Ji taip pat  perdavė žinią komisarui Kristofui Hansenui dėl galimybės Europos investicijų bankui prisidėti prie žemės ūkio sektoriaus finansavimo, kad Europos sąjungos ir Lietuvos ūkininkai galėtų pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis.

„Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, turime telktis dėl nacionalinių prioritetų ir veikti vieningai, kad mūsų balsas Briuselyje būtų girdimas ir atlieptų mūsų žmonių lūkesčius,“ – kviesdama diskusijai pabrėžė politikė.

„Karai ir konfliktai yra pagrindiniai maisto trūkumo veiksniai, ypač kai maistas naudojamas kaip ginklas, o maisto nepriteklius gali lemti nestabilumą. Todėl šiame nestabiliame pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektoriai yra gyvybiškai svarbūs aprūpinimui maistu, saugumui ir atsparumui“, – pažymėjo Europos Komisijos narys Kristofas Hansenas.

Komisaras akcentavo ir ūkininkų senėjimo problemą, pažymėdamas, kad „tik vienuolika procentų ūkininkų yra jaunesni nei 35 m., o dauguma yra vyresni nei 50 m. amžiaus, todėl turime plėtoti kaimo, žemės ūkio veiklą, padaryti ūkininkavimo sritį patrauklia ir užtikrinti nuolatinę kartų kaitą“.

Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo demokratijos aspektą žemės ūkio sektoriuje: „Nevyriausybinės organizacijos susiduria su nepakankamo finansavimo problema, nors joms finansavimas būtinas demokratijos legitimumui užtikrinti.“  Europarlamentaras taip pat kreipėsi į Seime viešėjusį komisarą prašydamas apginti nevyriausybines organizacijas ir nemažinti joms skirto finansavimo.

Diskusijos metu akcentuota būtinybė užtikrinti tvarų ir adekvatų Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą, sąžiningą išmokų konvergenciją, proporcingus aplinkosauginius reikalavimus, inovacijų ir technologijų plėtrą šiame sektoriuje.

Taip pat pažymėta, kad socialinio teisingumo stiprinimas, sąžiningas darbo užmokestis ir sanglaudos politikos tęstinumas turi išlikti tarp svarbiausių ES prioritetų.

Diskusijoje kalbėję Seimo frakcijų atstovai – Matas Skamarakas, Kazys Starkevičius, Kęstutis Mažeika, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Bronis Ropė – pateikė savo frakcijų požiūrį į ES politikos kryptis, pabrėždami nacionalinių interesų atstovavimo svarbą.