Seimo Europos savaitės diskusijoje – tvirta parama Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvai

2014 m. gegužės 23 d. vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Europos informacijos biuro organizuota Europos savaitės diskusija „Europos Sąjungos santykiai su Gruzija, Moldova ir Ukraina po Asociacijos susitarimų pasirašymo: nuo partnerystės link narystės?“. Diskusijoje įžanginį žodį tarė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka, pranešimus skaitė Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Edminas Bagdonas, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, pasisakė Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze, Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Igor Klipii, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valeriy Zhovtenko.

Pradėdamas diskusiją, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka pasveikino tris labiausiai pažengusias Rytų partnerystės valstybes – Gruziją, Moldovą ir Ukrainą – už jų reikšmingas pastangas siekiant glaudesnės politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su Europos Sąjunga, kurios jau duoda konkrečius rezultatus. Politinė Asociacijos susitarimo su Ukraina dalis jau pasirašyta, yra sutarta galutinė data, kai tą padarys Gruzija ir Moldova – 2014 m. birželio 27 d. Asociacijos susitarimai – tai efektyviausias instrumentas, kuriuo galima padėti šioms šalims sustiprinti savo politinį ir ekonominį stabilumą ir atsparumą išorės grėsmėms. Tai labai svarbus, tačiau ne galutinis žingsnis Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos integracijos į ES srityje.

Užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius, ambasadorius Edminas Bagdonas, pristatydamas Lietuvos poziciją aptariamu klausimu, teigė, kad Lietuva yra ir išliks tvirta Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos europinės perspektyvos rėmėja, ši parama išsakoma intensyvių Lietuvos užsienio reikalų ministro, politikų, kitų pareigūnų vizitų ir Vakarų Europos valstybėse bei JAV, ir Rytų partnerystės valstybėse metu. Ambasadorius teigė, kad Lietuva labai sveikina sprendimą paankstinti Asociacijos sutarčių su Gruzija ir Moldova pasirašymą ir tą padaryti 2014 m. birželio 27 d. – šis laikas būtų labai tinkamas ir likusiųjų Susitarimo dalių su Ukraina pasirašymui.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, įvertindamas ES Rytų partnerystės politikos efektyvumą, teigė, kad sprendžiant pagal penkerių įgyvendinimo metų patirtį, vientisas Rytų partnerystės priemonių paketas, grįstas principu „daugiau už daugiau“ vistik nėra efektyviausias instrumentas skirtingą pažangą darančioms Rytų partnerystės šalims. Dėl pastarųjų mėnesių geopolitinių realijų visai Europai kylantis iššūkis verčia permąstyti esamos ES strategijos silpnąsias vietas ir jas taisyti. Juo labiau, kad sparčiai – per kelerius metus norinti atkartoti integraciją, kuri Europoje vyko kelis dešimtmečius – vystosi Eurazijos Muitų sąjunga, kurios reguliacinės normos nesuderinamos su potencialiais Rytų partnerystės šalių susitarimais su ES. Anot Lino Kojalos, esminis veiksnys, galintis lemti ES politikos Rytų kaimynystėje sėkmę – narystės perspektyvos šioms šalims suteikimas. Įvairūs tyrimai rodo, kad šalims suteikus ES kandidatės statusą ir parodžius europietiškų normų perėmimo būsimą naudą, demokratinės reformos labai paspartėdavo. Analitikas pastebėjo, kad ES viduje diskusijos apie plėtrą į rytus neretai yra politiškai sudėtingos, todėl ypatingą vaidmenį įgyja tokios valstybės kaip Lietuva, kuri yra bene glaudžiausia Rytų partnerystės valstybių partnerė skatinant europinės integracijos procesus posovietinėje erdvėje.

Diskusijoje pasisakę Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos ambasadoriai dėkojo Lietuvai už nuolat reiškiamą paramą jų valstybėms ir žmonėms, kuri dar kartą buvo įtvirtinta 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Europos Sąjungos Asociacijos susitarimų, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės dalis, su Gruzija, Moldova ir Ukraina pasirašymo, ratifikavimo ir įgyvendinimo“. Visi ambasadoriai teigė, kad jų visuomenėse vyrauja aiški parama integracijos į ES procesui ir tai yra esminis veiksnys, lemiantis šio proceso sėkmę.

Gruzijos ambasadorė Khatuna Salukvadze teigė, kad 2014 m. birželio 27 d. numatytas ES ir Gruzijos Asociacijos susitarimo pasirašymas – natūrali Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtų sprendimų tąsa – ir džiaugėsi tuo, kad būtent su Lietuva yra siejamas visiškai naujas jos šalies istorijos etapas. Integracija į ES ir NATO išlieka svarbiausiais Gruzijos užsienio politikos prioritetais, todėl Gruzija labai tikisi, kad ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimas 2014 m. rugsėjo mėn. Velse priims konkrečius sprendimus, įvertinančius narystės siekiančių šalių pažangą. Moldovos ambasadorius Igor Klipii teigė, kad per palyginti trumpą laiką jų šalis įvykdė daug demokratinių ir integracijai į ES reikalingų reformų ir gali džiaugtis svarbiu rezultatu – būsimuoju Asociacijos susitarimu ir bevizio režimo kelionėms į ES Moldovos piliečiams įvedimu. Suprantama, kad laukia dar daug darbų – visų pirma reikalinga dėti dideles pastangas kovojant su korupcija šalyje, sprendžiant energetinio saugumo klausimus. Ambasadorius atkreipė dėmesį ir Rusijos Federacijos pareigūnų pasisakymus Padnestrės klausimu ir išreiškė nerimą dėl galimos įtampos Moldovos ir Rusijos santykiuose artėjant Asociacijos susitarimo su ES pasirašymui. Ukrainos ambasadorius Valeriy Zhovtenko pabrėžė, kad Ukraina ir jos žmonės jau aiškiai išreiškė savo europinį pasirinkimą – tą visam pasauliui parodė Maidanas. Visi su nekantrumu laukia gegužės 25 d. vyksiančių Ukrainos Prezidento rinkimų, po kurių tikimasi situacijos šalyje stabilizavimo. Kaip pagrindinius Ukrainos europinės darbotvarkės klausimus ambasadorius įvardijo likusių Asociacijos susitarimo dalių pasirašymą ir tolesnį jo įgyvendinimą, vizų liberalizavimo procesą, energinio saugumo užtikrinimą, europietiškomis vertybėmis grįstos pilietinės visuomenės kūrimą Ukrainoje. Jis teigė, kad šiuo metu jo šalis išgyvena didžiausius saugumo iššūkius, kurie įtakoja ir situaciją visoje Europoje, todėl supratimas ir parama iš partnerių ES yra ypač svarbi. Visi ambasadoriai pabrėžė, kad jų valstybių, verslo bendruomenių ir visuomenių laukia svarbus laikotarpis įgyvendinant Asociacijos susitarimus bei vieningai sutarė, kad narystės ES perspektyvos Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai suteikimas būtų labai reikalingas žingsnis ir akivaizdi paskata toliau įgyvendinti reformas.

Apibendrindamas diskusiją, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka teigė neabejojantis, kad Asociacijos susitarimai su Gruzija, Moldova ir Ukraina bus pasirašyti, vėliau seks jų ratifikavimo procesas. Jau minėtoje rezoliucijoje yra aiškiai išreikštas Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimas ir kvietimas ES valstybių narių parlamentams tą padaryti kiek įmanoma greičiau. Komiteto pirmininkas pabrėžė iš visų trijų valstybių ambasadorių išgirdęs aiškų jų valstybių siekį tapti ES narėmis ir išreiškė nuomonę, kad narystės perspektyva neabejotinai yra geriausia paskata reformuotis ir keistis – Lietuva tai žino iš savo patirties. Jis teigė neabejojantis, kad Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Diskusijos vaizdo įrašas.