Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija domėjosi Vilniaus sporto infrastruktūros objektų situacija ir plėtra  

2025 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija lankėsi Lietuvos sporto centre ir kartu su Lietuvos sporto centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovais aptarė Vilniuje esančios sporto infrastruktūros objektų situaciją ir plėtros galimybes.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyriaus vedėjo Edvino Eimonto, savivaldybė skiria didelį dėmesį sporto infrastuktūros plėtrai – ne tik didiesiems sporto objektams, bet ir gimnazijų, progimnazijų, darželių ir kitiems lauko aikštynams viešosiose erdvėse. Savivaldybės atstovo teigimu, per pastaruosius 5–6 metus Vilniuje sutvarkyta maždaug virš 200 000 kv. m. lauko aikštynų. Taip pat šiemet pradedami ugdymo įstaigų sporto salių plėtros projektai, planuojamas renovuotų lauko aikštynų uždengimas pripučiamais kupolais. Šiais metais numatomi baigti Žirmūnų baseino rekonstrukcijos, Žirmūnų gimnazijos aikštyno su dengtu pilnų matmenų kupolu įrengimo darbai, Žirmūnuose taip pat atlikti lengvosios atletikos maniežo projektavimo darbai, vykdomas irklavimo bazės projektavimas. Kitą mėnesį planuojamas Biržiškos gimnazijos stadiono su pirmąja Lietuvoje šildoma futbolo aikštės danga atidarymas. E. Eimonto teigimu, šiuo metu pradėtas rengti ledo arenos šalia Liepkalnio investicinis projektas, plėtojamos kitos sporto objektų idėjos.

„Svarbiausias Vilniaus miesto savivaldybės tikslas, kad sporto objektai būtų atviri ir prieinami visai miesto bendruomenei“, – pažymėjo E. Eimontas.

Bendrai savivaldybės sporto biudžetas sudaro apie 3 proc. viso miesto biudžeto. Sporto infrastruktūros plėtrą stabdo ne tik ribotas finansavimas, bet ir, pasak posėdyje dalyvavusio vicemero Vytauto Mitalo, sporto objektams tinkamų žemės sklypų mieste trūkumas. Be to, dėl įstatyme sutrumpintų maksimalių savivaldybės turto nuomos terminų itin sumažėjo privačių investuotojų įsitraukimas.

Lietuvos sporto centras valdo penkias sporto bazes Vilniaus mieste: lengvosios atletikos maniežą Žemaitės g., šaudyklą S. Batoro g., Ozo sporto bazę, stadioną „Vingis“ ir stadioną J. I. Kraševskio g.

Stadionas „Vingis“ rekonstruotas 2018 m. Per paskutinius porą metų atlikti kai kurie atnaujinimo darbai, numatomas šiuolaikinės penkiakovės kliūčių ruožo įrengimas ir regbio stadiono, kaip inžinerinio statinio, įrengimas. Ozo sporto bazėje sportininkai gali naudotis įprasta treniruoklių sale, specializuota baidarių/kanojų irklavimo treniruoklių sale ir teniso kortais. Čia taip pat įsikūrusi Lietuvos sporto centro būstinė, sporto medicinos padalinys ir sportininkų apgyvendinimo patalpos. Ateities perspektyvoje numatoma šalia esančiame sklype pastatyti baseiną, lengvosios atletikos maniežą ar kitą sporto bazę, tačiau tam trukdo nuo 2023 m. gegužės mėn. užsitęsęs sklypų apjungimo procesas.

Išvažiuojamojo posėdžio metu komisija apžiūrėjo 2021 m. suremontuotą lengvosios atletikos maniežą Žemaitės g., šalia kurio planuojama įrengti lengvosios atletikos metimų ir dvikovės sporto šakų salę. Šiuo metu yra parengtas salės techninis projektas, tačiau labai užtruko statybos leidimo išdavimas. Vicemeras V. Mitalas informavo, kad statybos leidimas turėtų būti išduotas balandžio 24 d.

Bene daugiausia buvo diskutuota dėl J. I. Kraševskio g. esančio stadiono, kuriame posėdžio metu lankėsi komisijos nariai. Šiuo metu stadionas yra labai blogos būklės ir praktiškai netinkamas eksploatuoti, jį būtina rekonstruoti. Lietuvos sporto centras yra parengęs šio stadiono rekonstrukcijos investicinį projektą, taip pat įvykdytas architektūrinės idėjos konkursas, tačiau tolesniems planams įgyvendinti trukdo tai, kad nepavyksta gauti projektavimo sąlygų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano ribojimų.

Pagrindinė problema, pasak vicemero V. Mitalo, yra numatomos stadiono infrastruktūros neatitikimas bendrajam miesto planui, todėl sumažinus kai kurių norimų įrengti patalpų kiekį, būtų galima rasti bendrus sprendimus.

Komisijos nariai ragino situaciją spręsti kuo greičiau. „Šis objektas – svarbi erdvė, į kurią būtina investuoti, todėl svarbu, kad rekonstravimo darbai būtų pradėti“, – teigia komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos sporto centro atstovai ketina aptarti galimus sprendimus dėl šio stadiono rekonstrukcijos.