2025 m. rugsėjo 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Trečiadienį laukiant atnaujintos valdančiųjų daugumos formalizavimo Seime, liberalams lieka neaišku, kokiais būdais ji užtikrins būtinas lėšas gynybai, kaip atgaivins tiesiogines užsienio investicijas, ar pagaliau imsis pažadėtų priemonių ekonominiam šešėliui mažinti.
Liberalų sąjūdžio frakcijos požiūriu, aplink Lietuvos socialdemokratų partijos branduolį sutelkta dauguma iki šiol sugebėjo tik padidinti mokesčius, o dabar, atnaujinus valdančiųjų sudėtį, konkrečiai įgarsina vien socialines išlaidas ir didžiulių išteklių pareikalausiantį įmonės „Ignitis“ akcijų išpirkimą.
„Ar tikrai jie įvykdys garsiai paskelbtą gynybos finansavimo įpareigojimą, kai kaupiasi vis ilgesnis išlaidų sąrašas? Iš kur biudžete rasis lėšų gynybai iki 5 proc. nuo BVP, jeigu koalicine sutartimi ir premjerės žodžiais valdantieji žada žymiai didinti neformaliojo ugdymo krepšelį, valstybės įnašą į privalomo sveikatos draudimo fondą, indeksuoti pensijas ir vaiko pinigus, visiems pradinukams skirti nemokamą maitinimą, ilginti darbuotojų atostogas ir taip toliau?“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo narė primena, kad valdant nueinančiam ministrų kabinetui tiesioginių užsienio investicijų srautas per I pusmetį sumažėjo 16 kartų palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o atnaujintas kabinetas taikosi ir į privačius investuotojus, kurie valdo ketvirtadalį svarbiausios šalies energetikos įmonės akcijų.
„Dar pridėkime praėjusioje Seimo sesijoje padidintus mokesčius, gerokai apardytą privatų pensijų kaupimą antroje pakopoje ir mes gausime socialistinį rojų, kuriame ekonomikos nuosmukis po poros metų bus matuojamas jau ne dešimtosiomis dalimis, o akis badančiais rodikliais. Valdantiesiems sukūrus tiek rizikų lygioje vietoje, naujoji premjerė net nemato reikalo susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus, kuriam teks didesnė negu pirmtakams našta atstatinėti investicinius ir finansinius valstybės pajėgumus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo žodžiais, tokias politinio turinio problemas lemia pati dabartinės daugumos prigimtis. „Iš 86 valdančios daugumos narių 71 liko tas pats – tai yra socialdemokratų ir aušriečių atstovai. Tačiau iš 14 ministrų net 9 keičiami. Tai rodo, kad nuo pat šios kadencijos pradžios praėjusių metų rudenį valdantieji nerado padorių kandidatūrų į Vyriausybės kabinetą, jeigu net be opozicijos ir Prezidento pastangų patys keičia du trečdalius ministrų. Perkrautos Vyriausybės formavimas apnuogina dar graudesnį kandidatų trūkumą, todėl į ministrus siūlomi jau visiškai atsitiktiniai žmonės. Su apgaule laimėję rinkimus, su apgaule pradėję lipdyti daugumą socialdemokratai – iki šios kadencijos turėję net 8 metus pasirengti savo valdymui, iš tikrųjų tik vaizduoja, kad bando valdyti valstybę“, – sako E. Gentvilas.
Liberalų nusistebėjimu, net pakeitus du trečdalius figūrų ministrų kabinete – tarp jų atsisakius labiausiai patyrusio buvusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus, perkrautoje Vyriausybėje vis dėlto lieka dirbti dalies visuomenės ir suinteresuotų grupių nepasitenkinimą savo sprendimais sukėlusios švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Be to, į XX Vyriausybę nepriėmus buvusio finansų ministro niekais paverstas gegužės 29 d. liberalams duotas jo įsipareigojimas parengti planą šešėliui mažinti. „Tad nors trečiadienį Seimui teikiama atnaujinta Vyriausybės programa, didelių vilčių dėl jos turinio neturime – atsitiktinai premjere tapusios Ingos Ruginienės iš atsitiktinių žmonių suburta kompanija valstybę ir valdys atsitiktinumais. Kol vėl kokia nors negraži istorija neatsitiks“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.