Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: liberalai prieštarauja kairiųjų mokesčių reformai  

2025 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Antradienį Seime teikiama kairiųjų daugumos mokesčių reforma baudžia didžiausią vertę kuriančius mokesčių mokėtojus, neišvengiamai stabdo ekonomikos augimą ir neužtikrina visaverčio finansavimo pirmam valstybės prioritetui – gynybai. Taip Vyriausybės teikiamą paketą vertina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.

Patys valdantieji numato, jog mokesčių paketas pristabdys ekonomikos augimą 0,2-0,4 proc. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės ir Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, liberalų pozicija priešinga – reikia skatinti ekonomikos augimą ir iš jo finansuoti pagrindinius valstybės poreikius ir pirmiausia – gynybą. „Jeigu padidinus mokesčius kris Lietuvos ekonomika, atitinkamai kris finansavimas gynybai. Mums toks kelias yra kategoriškai nepriimtinas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalams taip pat kelią nerimą tai, kad reforma, didinant mokesčių progresyvumą ir perskirstymą per biudžetą, labiausiai palies tuos, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę ir įneša didžiausią indėlį į šalies vystymąsi. Liberalų vertinimu, kairiųjų didesnio socialinio teisingumo siekis taps nuobauda už pastangas, išsilavinimą, atsakomybę.

„Skaudės visiems. Jeigu ne dėl nekilnojamo turto mokesčio, tai dėl gyventojų pajamų mokesčio, sumuojant visas pajamas. Jeigu ne dėl gyventojų pajamų mokesčio, tai dėl draudimo mokesčio, kuris atsakomybę už gynybos finansavimą uždeda išskirtinai tiems, kurie atsakingai draudžia savo turtą. Versliems žmonėms brangs visa jų veikla, todėl, norėdami išgyventi, ypač smulkieji, turės didinti savo paslaugų ar prekių kainas. Kitas jiems liksiantis kelias – užsidaryti“, – įspėja liberalų lyderė.

Galu gale mokesčių reformoje, liberalų vertinimu, lieka neaiškus pagrindinis valstybės uždavinys – stiprinti krašto apsaugą visaverčiu gynybos finansavimu. „Dar kadencijos pradžioje kvietėme valdančiuosius tartis kartu dėl pagrindinio valstybės prioriteto, tačiau likome neišgirsti. Pavasarį kvietėme Seimą įsipareigoti, kad pajamos iš augimo būtų nukreipiamos į gynybą, tačiau dauguma to nepaisė. Todėl mums taip apmaudu, kad reforma lipdoma nuo kito galo“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.