Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: „Socialdemokratų sveikatos reforma – bausmė medikams ir pacientams“

2025 m. lapkričio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Medicinos priemokų naikinimo ir privačių įstaigų „ištinklinimo“ reforma nepagrįsta skaičiavimais ir duomenimis, o remiasi mitais ir priešų paieškomis. Šitokiais teiginiais trečiadienį Seime reformą interpretavo šalies medikų ir pacientų atstovai. Apie reformos žalą visus šiuos metus įspėjo liberalai, dabar dar regintys lemiamą šansą stabdyti socialdemokratų volą – pripažinti reformą kaip prieštaraujančią Konstitucijai.

Diskusiją su medikų, pacientų, savivaldos atstovais ir viešojo valdymo profesionalais Seime surengusi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtina, kad reformos tikslas pagaliau iškoduotas: socialdemokratams formaliai reaguojant į gyventojų skundus, patys pacientai ir bus nubausti. „Ne tik pacientai – nukentės medikai, kuriems mažės atlyginimai, dalis jų bus priversti emigruoti ir savo pašaukimą išpildyti užsienyje. Sveikatos paslaugos Lietuvoje netaps nei kokybiškesnės, nei labiau prieinamos“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Kad reforma remiasi ne racionaliu finansavimu, o yra „klasių kovos“ veiksmas, atkreipė dėmesį Reda Radikė, Medikų sąjūdžio valdybos narė. „Didžiuosiuose miestuose eilių nėra: pateikti pas gydytojus galimybės yra, tik jos nepanaudojamos. Eilės susidaro regionuose – ir ne šiaip, o dėl to, kad trūksta žmonių. Tačiau į regionus varu nuvaryti rezidentai neišgelbės, nes jie nevažiuos. Tad dėl ko kovojama? Kovojama dėl 12 proc. privalomojo sveikatos draudimo lėšų, kurias gauna privačios įstaigos ambulatorinėms-specializuotoms paslaugoms teikti. [...] Tai atrodo kaip klasių kovos – atsiprašant už posakį – negu racionalaus planavimo tikslas“, – kalbėjo R. Radikė.

Robertas Knispelis, Medikų sąjūdžio valdybos narys, taip pat mano, kad prisidengiant reforma vykdomas „ideologinis socialdemokratiškas planas, kaip netiesiogiai nacionalizuoti, tai yra sukoncertuoti viską į visą apimančią struktūrą“.

Vytautas Šilinskas, „Investuotojų forumo“ vadovas, irgi išreiškė didelę nuostabą, kad reforma visiškai neparemta faktais, duomenimis. „Mažės privačių lėšų medicinoje, mažės gydytojų atlyginimai – ir tai ministerija pateikia kaip privalumą, tikėdamasi, kad sumažėjus gydytojų algoms privačiame sektoriuje jie grįš į viešąjį. Tad koks reformos tikslas – sumažinti eiles ar sumažinti gydytojų atlyginimus? Ministerija nepateikė jokių skaičių, kaip sumažės eilės. Reforma yra prieš privačią mediciną, prieš pacientų ir medikų galimybę rinktis. Komunistai išvyko – idėjos liko. Pikta ir gaila“, – teigė V. Šilinskas.

Audriaus Klišonio, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, pastebėjimu, sveikatos viešojo sektoriaus problemos išspręsti neužteks „vienos daktaro Aiskauda tabletės“. „Jeigu mes tik vaizduojame, kad skiriame šiai sistemai pakankamai lėšų ir dar jas ganėtinai prastai administruojame, negi manome, kad praktiškai sunaikindami privatų sektorių varu suvarysime medikus atgal į viešąjį sektorių?“ – Seime teigė A. Klišonis.

Dovilės Byčienės, pacientų organizacijos „Diabeto IQ“ vadovės, teigimu, tam tikrus iššūkius viešajame sektoriuje padėtų išspręsti ne priemokų naikinimas, o kruopštesnė jų kontrolė. „Nors priemokos dažnai nereglamentuotos ir pacientai nežino, už ką reikia primokėti, teikiami reformos siūlymai problemos neišspręs, o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas tik prastės“, – sakė ji.

Almos Astafjevos, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės, pastebėjimu, kyla daug klausimų, kaip ši reforma padės užpildyti gydytojų trūkumą. „Ištraukti kelis pavyzdžius dėl priemokų, kai kažkas išrašė neaiškią sąskaitą, nepaaiškino, o pacientas nesuprato, tai yra ganėtinai per mažas pagrindas tokiam sisteminiam pokyčiui – ar verta dėl to dabar keisti ir griauti visą sistemą?“ – stebėjosi ji.

V. Čmilytė-Nielsen kartoja, kad reformos entuziastai sociademokratai neklauso ne tik susirūpinusių medikų ir pacientų atstovų – trūksta diskusijos ir Seime. „Vienas charakteringas reformos bruožas – per komitetus ji lekia tokiu greičiu, kad tam tikri teisiniai veiksmai net nėra daromi: Seimas nepritarė atlikti tokiais atvejais būtiną antikorupcinį vertinimą“, – aiškino liberalų lyderė.

Jeigu „atsitiktų nelaimė“ ir reforma vis dėlto būtų priimta, ji neišvengiamai atsidurs Konstituciniame Teisme, įsitikinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius.

„Įstatymų svarstymo stadijoje prieštaravimai Konstitucijai nebuvo pašalinti. Tad dirbkime, nenuleiskime rankų – dar turime konstitucines normas užtikrinančias priemones“, – trečiadienį sakė Seimo narys.

Reformą nustatančiam įstatymų paketui Seimas po svarstymo pritarė antradienį.