Seimo LSDP frakcijos pranešimas: aviacijos saugumo darbuotojų signalus vadina grėsmingais: socialdemokratai aiškinsis suminės darbo laiko apskaitos problemas

2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Sulaukę naujo Vilniaus oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų laiško, kuriame vardijamos darbo laiko apskaitos problemos ir pateikiama informacijos, leidžiančios įtarti psichologinį smurtą darbuotojų atžvilgiu, socialdemokratai ketina imtis suminės darbo laiko apskaitos klausimo.

„Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai teigia, kad nuo 2025 m. kovo pabaigos – kai atsidarė naujasis terminalas – darbuotojus užgriuvo naujienos apie „neišdirbtas“ darbo valandas. Darbuotojai turi papildomai „atidirbti“ per iki tol įprastas poilsio dienas, negali planuotis savo asmeninio gyvenimo. Teigiama, kad darbuotojams „sukilus“, vieni buvo atleisti, kiti patyrė patyčias“, – aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų laišką komentuoja Seimo pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

Anot parlamentarės, darbuotojai svarsto, kad jų atlyginimo sąskaita norima padengti naujojo terminalo kaštus.

„Net kai kurie naujai priimti darbuotojai per porą mėnesių sukaupė 70 „neišdirbtų“ valandų. Darbuotojai klausia: kodėl turime atidirbti už atostogas ar jaustis kalti, kad sirgome? Pavargę ir išsekę darbuotojai dažniau klysta, jiems sunku bendrauti tarpusavyje ir su keleiviais, jie dažniau serga. Dažnas darbuotojas eina į darbą sirgdamas ir gerdamas vaistus, nes bijo „neišdirbtų valandų“, – darbuotojų laišką cituoja O. Leiputė.

Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų teigimu, jie sulaukė administracijos atsakymo, kad „jei reikės, dirbsite ir po 200 valandų“.

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja Jūratė Zailskienė pažymi, kad suminė darbo laiko apskaita leidžia darbdaviams išvengti viršvalandžių apmokėjimo.

„Nors jau diskutuojame apie keturių dienų darbo savaitę, daugelis darbuotojų Lietuvoje svajoja apie aštuonių valandų darbo dieną. Suminė darbo laiko apskaita leidžia išdėstyti darbo laiko normą pagal „slenkantį“ grafiką 3 mėnesių laikotarpiu. Darbo grafikai sudaromi taip, kad darbuotojai dirbtų iki 52 val. per savaitę. Pagal suminę apskaitą darbdaviams leidžiama mokėti už viršvalandžius kas tris mėnesius, o darbuotojų sutikimo jiems dirbti nereikia. Taigi net dirbant po 12 valandų per parą, viršvalandžiai nesusidaro, tiesiog nereikia už juos mokėti“, – paaiškina J. Zailskienė.

Pasak jos, blogiausia tai, kad tokioje sistemoje visiškai nepaisoma darbuotojų valios, jie „negali nei planuoti, nei gyventi savo gyvenimo“, nes mėnesio grafikus sužino tik prieš savaitę, darbdavys gali kaitalioti grafiką.

„Laikas grįžti prie klausimo, ar suminė darbo laiko apskaita yra pakankamai sureguliuota, ar tai nėra kažkokia atgyvena“, – sako J. Zailskienė.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), per savaitę dirbant 55 valandas ar daugiau, 35 proc. padidėja insulto rizika, 17 proc. – tikimybė mirti nuo išeminės širdies ligos, palyginti su 35–40 valandų darbo savaite.

„Žmonių ligos, nedarbingumas ir nedarbas valstybei daug kainuoja. Ar verta pridurti, kad aviacijos saugumo darbuotojų gerovė yra labai svarbi strateginio šalies saugumo požiūriu“, – įspėja socialdemokratė J. Zailskienė.