Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seimas atšaukė konservatorių sugalvotą išsilavinimo „slenkstį“ ir trečią brandos egzaminą

2026 m. liepos 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Socialdemokratų dominuojamas Seimas užbėgo už akių pokyčiams, kurie būtų įsigalioję jau rudenį dėl buvusios daugumos 2022 m. priimtų Švietimo įstatymo pataisų.

Seimas antradienį panaikino ankstesnės kadencijos parlamente priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus.

Socialdemokratai inicijavo pakeitimus, kad liktų šiuo metu galiojantis dviejų egzaminų reikalavimas.

„Šiuo metu numatyta, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius 2 valstybinius brandos egzaminus. Vidurinio išsilavinimo siekia tiek gimnazijų, tiek profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Užtikrinome, kad vidurinis išsilavinimas išliktų prieinamas, o reikalavimai jam įgyti nebūtų pertekliniai ar pasmerkiantys nesėkmei“, – komentuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, kad norint užtikrinti sistemos stabilumą, išvengti staigių pokyčių ir netraumuoti reformų nukamuotų moksleivių, reikia atšaukti trijų egzaminų reikalavimą abiturientams.

Negalima užtrenkti durų vaikams

Seimas antradienį taip pat atšaukė reikalavimą gauti ketvertą už pagrindinius dalykus, kad galėtum mokytis gimnazijoje. Kad dešimtokas taptu vienuoliktoku, jis būtų turėjęs Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent ketvertu.

Seimas paliko galioti esamą pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.

Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės, socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės, taikant „slenkstį“, daugeliui jaunuolių užsitrenktų durys siekti vidurinio išsilavinimo.

„Kodėl turėtume užkirsti jiems kelią baigti vidurinio ugdymo programą? Užvirus konservatorių reformų chaosui, vaikai kentė vieną traumą po kitos. Dabartiniai dešimtokai mokosi „ant slenksčio“ – tarp senų ir naujų programų“, – pažymi J. Šukevičienė.

Parlamentarė primena, kad dabartiniai dešimtokai yra ta vaikų karta, kuri 7–8 klasėse mokėsi pandemijos sąlygomis.

„Ši karta patyrė didžiausią mokymosi praradimą per pastaruosius dešimtmečius. Privalome sau atsakyti: ar turime teisę šiandien šiems vaikams pakišti „slenkstį“, kuris nulemtų jų tolesnį kelią? Tai nebūtų teisinga“, – komentuoja Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė.

Socialdemokratė ragina „ne bausti pandemijos paveiktą kartą, o padėti jai atsitiesti“. „Teikiamais pakeitimais aiškiai sakome: pirmiausia pagalba, o ne barjerai. Pirmiausia mokymasis, o ne „šauniausiųjų“ atranka pagal analogiją su „laisvąja rinka“. Pagrindinis ugdymas turi būti ne atranka, o starto linija. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nė vienas vaikas nebūtų paliktas už borto vien dėl to, kad nesugebėjo peršokti kažkokio slenksčio“, – pabrėžia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė J. Šukevičienė.