Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seime ketvirtadienį viešėjo už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas (Piotr Serafin) – plenarinio posėdžio metu parlamentarai aptarė 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametę finansinę programą, Lietuvos prioritetus ir ES strateginius tikslus.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu kalbėjusi frakcijos seniūnės pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto narė Jurgita Šukevičienė pabrėžė, kad ES biudžetas nėra tik „techninis“ dokumentas.
„Nuo jo priklausys ne tik tai, kiek Lietuva galės investuoti į savo prioritetus, bet ir kokia kryptimi judės visa Europa. Mūsų atsakymas aiškus – mes norime teisingos, solidarios ir saugios Europos. Tam reikalingas stiprus, socialiai atsakingas ir ambicingas ES biudžetas, paremtas naujais ir sąžiningais finansavimo šaltiniais“, – pabrėžė J. Šukevičienė.
Pasak parlamentarės, karo akivaizdoje negalime apsiriboti vien retorika.
„Reaguojant į augančias grėsmes, būsimas biudžetas privalo numatyti realias, reikšmingas investicijas į Europos gynybą ir saugumą. Tai būtina, kad galėtume apsaugoti ne tik savo sienas, bet ir demokratines vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga“, – pažymėjo socialdemokratė.
Anot J. Šukevičienės, negalime pamiršti „socialinės Europos“, kaip projekto ir idėjos, svarbos.
„Sanglaudos politika, skatinanti darnią regionų plėtrą, turi išlikti vienu svarbiausių ES prioritetų. Sieksime užtikrinti pakankamą šios srities finansavimą, kuris būtinas mažinant regionines ir socialines atskirtis, stiprinant Europos sanglaudą ir užtikrinant, kad pažanga būtų lygiavertiškai pasiekiama visiems – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, – pabrėžė J. Šukevičienė.
Parlamentarė taip pat akcentavo socialiai atsakingos žemės ūkio politikos svarbą.
„Derantis dėl kitos Daugiametės finansinės perspektyvos, visais lygmenimis sieksime, kad bendrajai žemės ūkio politikai būtų skirtas savarankiškas, pakankamas ir stabilus finansavimas. Sektoriaus iššūkiai vienodai paveikia ūkininkus visose ES valstybėse narėse, todėl turime siekti, kad jiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos, o išmokos būtų teisingos ir vienodos. Tai būtina, norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją, mūsų žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir kaimo gyvybingumą“, – socialdemokratų prioritetus priminė parlamentarė.
Pasak J. Šukevičienės, nauja finansinė perspektyva – tai daugiau nei biudžeto skaičiai.
„Tai investicija į Europos atsparumą, konkurencingumą ir saugumą. Kartu tai proga parodyti, kad Europa moka veikti strategiškai ir išvien. Tai Europa, kuria tikime. Ir tai kryptis, kuria eisime“, – apibendrino Seimo Europos reikalų komiteto narė, socialdemokratė J. Šukevičienė.
Darbotvarkėje – nacionaliniai pažangos tikslai ir prioritetai
Pasak Seimo Ateities komiteto pirmininko, socialdemokrato Vytauto Grubliausko, esminis dalykas – kad Daugiametės finansinės programos valdymą siūloma didele dalimi perduoti valstybėms narėms, kurios turės pačios nuspręsti dėl regioninės plėtros, socialinės sanglaudos, žemės ūkio, sienų apsaugos, saugumo ir jūrų reikalų sričių prioritetų.
„Valstybės narės turės parengti savo nacionalinių ir regioninių partnerysčių planus (NRPP) ir juos pateikti Europos Komisijai. Nors detalus šių planų reglamentavimas dar rengiamas ir Finansų ministerija užsimena, kad dėl to dirba speciali darbo grupė, akivaizdu, kad juos rengiant susidursime su skirtingų poreikių derinimo iššūkiais“, – įspėja parlamentaras.
V. Grubliauskas ragina neatidėliojant pradėti diskusiją dėl 2028–2034 metų laikotarpio nacionalinių pažangos tikslų ir prioritetų, kad turėtume pagrindą būsimam NRPP ir Nacionaliniam pažangos planui (NPP) 2028–2034 metams.
„Strategiškai žiūrint, tiems tikslams pasiekti reikia identifikuoti etapinius Valstybės pažangos strategijos „LT 2050“ įgyvendinimo uždavinius, parengti finansinių poreikių projekcijas, jas prioritetizuoti ir sukalibruoti tiek pagal numatomas ES investicijas, tiek pagal nacionalinio biudžeto pajamas, kurias bus galima skirti pokyčiams (reformoms).
Santykis tarp NRPP ir NPP taip pat reikalauja sprendimo ir greičiausiai – teisės aktų pataisų, kurias reikia parengti“, – pažymi V. Grubliauskas.