Spaudos centras
Spaudos centras
TS-LKD frakcijos nariai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas pristatė informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma kriminalizuoti – tai yra numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai, už agresyvaus karo ar kitokio ginkluoto konflikto kurstymą, skatinimą, pateisinimą ar propagavimą taip pat už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą.
Įstatymais taip pat įtvirtinama prievolė socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti draudžiamą ir pavojingą turinį bei atsakomybė už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Taip pat šalies institucijoms suteikiami įrankiai greičiau reaguoti į informacines atakas.
Pristatytas teisėkūros paketas apima Visuomenės informavimo įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą.
Kartu su juo pristatytas kovos su dezinformacija politikos dokumentas (angl. policy paper), kuriame pateikiama išsami situacijos analizė, už kovą su dezinformacija atsakingų institucijų vertinimai bei kitų šalių patirtys ir tolimesni veiksmai, būtini efektyvesnei informacinei gynybai ir kovai su dezinformacija.
„Gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių ir Kremliaus provokacijų mes uždarėme sienas, didiname gynybos biudžetą, tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame, per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI neparuošta informacinei gynybai. Mūsų tarnybos kovoje su dezinformacija dažnai veikia teisinio vakuumo sąlygomis. Akivaizdu, kad mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro, bet ir informacinės erdvės gynybai”, – sako D. Ulbinaitė.
Kova su dezinformacija turi būti valstybės prioritetas, nes kremliaus dezinformacijos ir propagandos mašina, varoma automatizuotų botų, trolių, dirbtinio intelekto, prokremlinės žiniasklaidos ir pseudožurnalistų bei įtraukdama vietos gyventojus dirba visu pajėgumu, todėl mūsų atsakas turi būti adekvatus.
„Informacijos sklaida keičiasi – žmonės vis rečiau jungiasi tradicinę televiziją, o vis dažniau gyvena uždarose socialinių tinklų grupėse, platformose ir kanaluose, kuriuose labai patogu veikti priešiškoms jėgoms. Tokiose erdvėse tikslingai talpinama dezinformacija, nukreipta prieš mūsų valstybę, yra daug sunkiau pastebima ir sukontroliuojama, todėl ji kelia vis didesnį iššūkį nacionaliniam saugumui. Jei pripažįstame, kad vyksta informacinis karas, turime pagaliau turėti ir atitinkamus gynybos įrankius – ieškoti teisinių ir technologinių sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į tokias atakas ir riboti sąmoningą kenkėjiškos informacijos sklaidą, aiškiai atskiriant ją nuo teisėtos, kad ir labai aštrios, nuomonės,” – sako L. Kasčiūnas.
LR Konstitucijoje dezinformacija įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas, Nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacija priskiriama prie grėsmių nacionaliniam saugumui, ES ir NATO dezinformaciją ir klaidinančią propagandą vadina hibridinės atakos elementu. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši nusikalstama veika nėra nei aiškiai apibrėžta nei kriminalizuota.
„Teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI NEPARUOŠTA gynybai informaciniame kare. Nei nacionalinė, nei Europos Sąjungos teisinė bazė nėra pritaikyta laikmečio iššūkiams ir karui. Todėl šis paketas – būtinas žingsnis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, viešosios teisės katedros vedėjas dr. Johanas Baltrimas.
Įstatymų pataisų paketas parengtas su teisės mokslininkais ir ekspertais, išanalizavus situaciją su visomis 11 institucijų, kurios mūsų šalyje atsakingos už kovą su dezinformacija, įvertinus 9 šalių patirtis, surengus tarpinstitucinį pasitarimą, tarptautinį forumą „Informacinis karas: kuo atsišaudome” su Lenkijos ir Suomijos ekspertais.
Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius įsitikinęs, jog kovoje su dezinformacija labai svarbus kompleksinis veikimas: „Dažnai naudojamės geranoriškumo instrumentais, o jie per lėti ir žala padaroma milžiniška, todėl dezinformacijos sąvokos išplėtimas ir galimybė duoti privalomus nurodymus – mums labai svarbūs.“
Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pavaduotojas Dariaus Kuliešiaus sako, jog per pastaruosius kelerius metus stebimas ypatingai suintensyvėjimas. „Esame nustatę ne vieną dešimtį „SIM spiečių”, tokia intensyvi plėtra reikalauja turėti konkrečius administracinius ir teisinius instrumentus juos užkardyti ir apsaugoti savo žmones.“
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas pristatė situaciją dėl didėjančios socialinės erdvės grėsmių ir ypatingai „SIM spiečių“. Per vieną operaciją rasta 500 tūkst. netikrų paskyrų, 120 tūkst. kortelių ir 200 „SIM spiečių“. „Labai svarbus bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, ypatingai identifikuojant „SIM spiečių“ atvejus, nes teisėkūrinės iniciatyvos turi eiti kartu su gyvenimu.“
Vien pernai fiksuota daugiau nei 1 200 koordinuotų dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, energetiką, rinkimus, migracijos politiką. Tyrimai rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo 50 proc., o intensyvumas prieš Lietuvą net 20–30 kartų didesnis nei prieš kitas ES šalis.