Seimo narės A. Bilotaitės pranešimas: „Valstybė jau šiandien turi užtikrinti vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti visuotinėje gynyboje“

2025 m. birželio 13d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Lyčių lygybės užtikrinimas visuose sprendimų priėmimo procesuose yra būtinas siekiant kurti šių laikų grėsmėms atsparią valstybę ir saugią visuomenę. Tai akcentavo Seime vykusios konferencijos „Moterys saugume ir visuotinėje gynyboje: našta ar sėkmės garantas?“ dalyviai.

Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir viešąja įstaiga „Ribologija“. Renginio iniciatorė, Seimo Laikinosios moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė sako, kad ligšiolinės valstybės pastangos sudaryti vienodas sąlygas vyrams ir moterims dalyvauti saugumo ir gynybos procesuose buvo nepakankamos.

„Lietuvai tvarkantis su Covid pandemijos, neteisėtos migracijos krizėmis, priimant nuo karo besitraukiančius ukrainiečius, didžiulė sprendimų ir atsakomybės našta teko moterims. Jų indėlis sėkmingai suvaldant krizes – didžiulis – moterys geba įvertinti ir atliepti visų visuomenės grupių poreikius, o tai ne visada pavyksta vyrams. Todėl svarbu, kad visuose saugumo ir gynybos organizavimo procesuose dalyvautų ir moterys, ir vyrai – tik taip galime geriausiai įveikti laikmečio iššūkius ir pasirengti atremti karines bei hibridines grėsmes“, – teigia A. Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad klausimą dėl didesnio moterų įtraukimo į šalies gynybą Lietuvai neišvengiamai reikės spręsti ne tik dėl saugumo iššūkių, bet ir dėl demografinių problemų.

„Gynyba yra pasirinkimas. Mes, moterys, gyvenime turime daug sunkių pasirinkimų. Bet neturime pasirinkimo pasiduoti, nes kas, jeigu ne mes? Todėl turime užtikrinti, kad kiekviena moteris, kuri nori save realizuoti gynyboje, teisėsaugoje – visur, kur reikia drąsos, kompetencijų – turėtų galimybę tai padaryti“, – teigia D. Šakalienė.

Konferencijoje dalyvavusios Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos atstovės, teisėsaugos pareigūnės, politikės, nevyriausybinių organizacijų atstovės aptarė, kaip labiau įtraukti moteris į šalies gynybą ir saugumo užtikrinimo procesus, diskutavo apie institucines kliūtis ir socialinius barjerus, kurie trukdo moterims aktyviau dalyvauti priimant sprendimus, sprendžiant krizes ir valstybei tenkančius iššūkius.

Konferencijoje pristatytas trečiasis nacionalinis veiksmų planas „Moterys, taika ir saugumas“, kuris parengtas įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo.

Šio plano tikslas – iki 2029 m. valstybės lygiu įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų moterų galimybes dalyvauti priimant sprendimus, integruojant lyčių perspektyvą į saugumo ir taikos stiprinimo priemones, siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą ir tvarią taiką.

Pasak užsienio reikalų viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, Lietuvos trečiasis nacionalinis veiksmų planas 2025–2029 m. įtvirtina aiškią kryptį – moterys turi visapusiškai dalyvauti valdant krizes, diplomatijoje, civilinėje parengtyje ir visuotinėje gynyboje, o jų saugumas turi būti užtikrinamas tiek taikos, tiek konflikto metu.

„Tai, ką taikos metu vadiname diskriminacija ar smurtu artimoje aplinkoje, karo sąlygomis tampa karo nusikaltimais. Todėl moterų įgalinimas taikos ir saugumo srityje yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Tik taip būsime išties stiprūs, atsparūs ir vieningi“, – sakė užsienio reikalų viceministrė ir pabrėžė, jog būtina išnaudoti „Moterys, taika ir saugumas“ darbotvarkę ir kaip strateginį tarptautinio bendradarbiavimo įrankį, stiprinantį demokratiją, žmogaus teises ir konfliktų prevenciją.

Konferencijoje dalyvavę lygių galimybių ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai pripažino, kad statutinėse tarnybose, karinėse struktūrose, taip pat valdžios institucijose dirbančios moterys susiduria su diskriminacija, nepasitikėjimu, joms sunkiau siekti karjeros, derinti profesinius ir šeimos poreikius.

Statistika rodo, kad 12 proc. Lietuvos profesionalios kariuomenės sudaro moterys ir tik 10 proc. moterų karių užima vadovaujamas pozicijas. Geresnė situacija teisėsaugos institucijose. Kai kuriose statutinėse tarnybose moterys sudaro pusę visų pareigūnų: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje moterų – 50 proc., Lietuvos policijoje – 44 proc. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyboje moterys sudaro vos 32 proc. visų darbuotojų, Viešojo saugumo tarnyboje – 15 proc., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 8 proc.

„Saugi moteris – namuose, tarnyboje, gatvėje – reiškia saugią valstybę mums visiems. Nebeklauskime, ar moterys nori dalyvauti visuotinėje gynyboje – jos jau dalyvauja. Klauskime, kokius barjerus turime pašalinti, kad pagaliau patikėtume moterų lyderyste ir jų galia kurti saugumą, kuriame telpa visa Lietuva“, – sako VšĮ „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

JT Saugumo Taryba atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir kiti pasaulyje vykstantys karai bei ginkluotieji konfliktai daro moterims didelį neigiamą poveikį. Todėl ypač svarbu, kad moterys dalyvautų užtikrinant valstybės ir visuomenės atsparumą bei saugumą. Tyrimai rodo, kad moterų dalyvavimas taikos procesuose lemia tvaresnę ir stabilesnę taiką.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, lyčių lygybės indekso vidurkis ES 2024 m. siekė 71 balą (iš 100), tuo tarpu Lietuvoje – 65,8 balo.