Seimo narės A. Jakavonytės pranešimas: „Šiandien Seime vyks pasitarimas, kuriame bus aptariama problema, susidariusi dėl saugomose teritorijose vėtrų išvartytų miškų“

Šiandien 14 val. Seime (Lietuvos Tarybos salė) Seimo narės Angelės Jakavonytės iniciatyva vyksiančiame pasitarime atsakingų institucijų atstovai pasisakys, kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje dėl vėtrų išvartytų miškų ir kokius sprendimus galima priimti juos tvarkant saugomose teritorijose.

Pagrindinis pasitarimo tikslas – spręsti klausimą, ką daryti su saugomais, bet vėtros išvartytais miškais. Nes paaiškėjo, kad prieš pora savaičių Dzūkijoje vėtrų išvartytų medžių miškų savininkai negali sutvarkyti be leidimo iš saugomų teritorijų tarnybos. Kai kuriose vietose tokie medžiai kelia pavojų ir gyventojų turtui, ir patiems gyventojams.

Seimo narė A. Jakavonytė, kuri taip pat susidūrė su šia problema, nes vėtra nuniokojo Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime esančią istorinę jos tėčio, partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą, kuriame yra atstatyta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė ir įrengtas Partizanų muziejus. Į Kasčiūnų kaimą vedantis miško kelias buvo užverstas išvirtusiais, nulūžusiais medžiais. Šiuo metu kelias atlaisvintas, tačiau šalia jo esantys išlūžę medžiai kelia pavojų. Tokių miško kelių, šalia kurių yra išlaužytų medžių, vėtrų nusiaubtose teritorijose yra daug.

Parlamentarė A. Jakavonytė atkreipia dėmesį: ,,Kai saugome mišką, nepamirškime saugoti ir žmonių. Į vėtros nusiaubtus miškus šiuo metu geriau neiti, nesaugu ir važiuoti. Prie pat kelio stovi nulūžę, pavojingai pakibę medžiai – tarsi pieštukai. Užtenka stipresnio vėjo gūsio, ir toks medis gali nuvirsti tiesiai ant kelio, automobilio ar, neduok Dieve, žmogaus.

Labiausiai neramina tai, kad, kiek suprantu, šie pavojingi medžiai čia gali likti ilgam, nes šis miško masyvas priskiriamas natūraliai buveinei „Vakarų taiga“. Suprantu, kad saugomose teritorijose galioja griežti reikalavimai ir miško tvarkymas nėra toks paprastas.

Gamtą ir jos natūralias buveines tikrai turime saugoti. Tačiau kartu turime galvoti ir apie žmonių saugumą. Ar negalima rasti sprendimo, kuris leistų išsaugoti vertingą miško buveinę ir kartu pašalinti akivaizdžią grėsmę žmonėms bei jų turtui? Manau, kad tokiose situacijose institucijos turėtų ieškoti sprendimų, o ne tik pasakyti, kad leidimo išduoti negalima. Gamtą saugoti būtina. Tačiau žmogaus saugumas taip pat negali būti pamirštas“.