Seimo narės A. Norkienės pranešimas: istorinis šansas ir molinė koalicija 

2025 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2024 metų Seimo rinkimų pergalę valdančiuosius socialdemokratus atvedė Vienybės programa. Laimėję trečdalį vietų parlamente, socialdemokratai gavo istorinį šansą konsoliduoti kairiąsias jėgas ir įtvirtinti Lietuvoje centro-kairės politiką. Tačiau socialdemokratai nuvylė rinkėjus ir, dar blogiau, nepakeitę prioritetų, gali ilgam sukompromituoti kairiosios politikos kryptį. 

Sulipdyta molinė koalicija įklimpo tarpusavio įtampose, blaškosi, nesutaria ir negali priimti konstruktyvių ir efektyvių sprendimų. Seime svarstomi projektai virto protestais, nesutarimais ir visuomenės nepasitenkinimu. 

Pradedant pavasario sesiją, jos darbų programa buvo beveik tuščia. Ministrų kabinetas buvo įregistravęs vos 13 projektų iš 80-ties. Dėl projektų stygiaus kartais nebuvo iš ko formuoti vakarinių Seimo posėdžių darbotvarkių. Valdantieji stokojo idėjų. 

Didžiausiu šios sesijos farsu virto mokesčių reforma. Valdančioji koalicija užlipo ant to paties grėblio, kaip konservatoriai praėjusią kadenciją: reforma yra socialiai neteisinga, pateikta pavėluotai, silpnai parengta. Valdantieji prieštaravo patys sau ir koalicijos partneriams, sutardavo ir sulaužydavo koalicinius susitarimus, nuomones keitė ryte ir vakare. Atidėliojo sprendimų priėmimą, painiojosi darbotvarkėse, galutinai balsuodami „už“, dauguma net nedrįso motyvuoti savo sprendimo, kol galiausiai priėmė tokį įstatymą, kuriuo niekas nėra patenkintas. Nei patys valdantieji, nei opozicija, nei savivalda, nei gyventojai, nei verslas, nei ūkininkai. Nepasiektas ir pagrindinis tikslas – sukaupti lėšų gynybai.  

Vietoje socialdemokratinės Vienybės programos pažadų – pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui, veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, siekti socialinio teisingumo – Seimo buldozeris panaikino mokesčių lengvatas netgi šildymui, karštam vandeniui ir malkoms. Vietoje pažadų išlaikyti gyvybingą kaimą, stiprią ir finansiškai stabilią savivaldą – ūkininkų traktoriai supa Seimą, o savivalda skaičiuoja milijonus, kurių gali netekti po mokesčių reformos.  

Mokesčių našta nuo bankų ir turtingųjų perkelta eiliniams piliečiams. Milijardinį pelną uždirbantys bankai nebemokės solidarumo mokesčio, o tai sudarė apie 250 milijonų eurų kasmet. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleisti milijoninės vertės namų savininkai, kurie dabar jį dar mokėjo. 

Gyventojų pajamų, draudimo ir kiti įvesti mokesčiai labiausiai kirs per viduriniąją klasę, kuriai mokestinė našta ir taip yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Būtent vidurinioji klasė yra pagrindinis prekių ir paslaugų vartotojas, kuris gali sau leisti daugiau nei tik pirmo būtinumo prekės. Ir užuot stiprinę ją kaip visuomenės stabilumo pagrindą, silpniname jos kuriamą ekonominę-socialinę naudą.

Įsipareigojimas gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto galėjo būti vykdomas ir nedidinant mokesčių. Tačiau Seimas neieškojo būdų ir kitokių sprendimų nei finansavimą krašto apsaugai didinti žmonių sąskaita.

Parlamentas nesigilino į Valstybės kontrolės išvadas, kam pernai valstybė išleido 700 milijonų eurų. Lietuva netinkamai panaudojo 235 milijonus eurų ES lėšų (Seimo Audito komiteto prašymu Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą). Švaistant  ir neefektyviai naudojant lėšas jų ir toliau trūks. 

Dar vienas didžiulis ir neišnaudojamas šaltinis biudžeto pajamoms didinti – kova su šešėliu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais neapskaitytos ekonomikos dydis Lietuvoje galėjo siekti apie 5,46 milijardo eurų. Šešėlinės ekonomikos ir BVP santykis padidėjo iki 26,4 proc. Tačiau jokių iniciatyvų šioje srityje negirdime. 

Nors demografinė krizė Lietuvoje jau įvardijama kaip rimta grėsmė mūsų valstybei, šeimos politika netampa esminiu prioritetu ir centro-kairiųjų politinėje darbotvarkėje. Užuot kūrę nuoseklią, kompleksinę programą, kuri stiprintų šeimą (šeimos augina būsimą kartą, kuri valstybei sukurs dešimteriopai didesnę vertę), socialdemokratai atneša į Seimą Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Jis ne tik suskaldė visuomenę, bet visiškai nėra aktualus šios dienos kontekste. Net ir labai kuklus mėginimas sumažinti pajamų mokestį auginantiems vaikus paskutinę akimirką atidėtas iki 2027 metų. 

Apskritai sunku būtų įvardyti, ar per šią pavasario sesiją buvo priimtas nors vienas reikšmingas įstatymas, realiai susijęs su žmonių gerove. 

Ateidami į valdžią socialdemokratai ir jų partneriai žadėjo taisyti praėjusios kadencijos valdančiųjų klaidas, ypač sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitose jautriose srityse. Klaidos netaisomos – jos konservuojamos. Tikėkimės, bent pensijų reforma pateisins didesnės dalies žmonių lūkesčius. 

Iš esmės dabartinė valdančiųjų politika mažai kuo skiriasi nuo konservatorių ir liberalų. Krenta visų valdančiosios koalicijos partijų reitingai. Daugėja nepatenkintųjų šio Seimo ir Vyriausybės darbu. Tai rimtas signalas, kad žmonės nusivylė.  

Bet laiko pakeisti situaciją dar yra, kad rinkimų švytuoklė po kelerių metų neišsviestų centro-kairės politikų iš valdžios.