Spaudos centras
Spaudos centras
Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė inicijavo susitikimą su Respublikos Prezidento patarėja švietimo klausimams Jūrate Litvinaite ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstove Kristina Košel-Patil. Susitikimo tikslas – aptarti įtraukiojo ugdymo situaciją Lietuvoje ir drauge ieškoti sprendimų, kurie būtų palankūs visiems vaikams, juos auginantiems tėvams ir mokyklos bendruomenei, neretai patiriančiai iššūkius ir įtampas dėl sisteminių integracijos sunkumų.
„Įtraukusis ugdymas Lietuvoje dar gana nauja praktika, natūralu, kad kyla daug klausimų ir neaiškumų, kartais ir konfliktų. Nerimą patiria ir vaikus su mokymosi sunkumais, ir be jų auginantys tėvai, nes nėra iki galo aišku, kaip užtikrinti, kad visi vaikai turėtų geriausias galimybes mokytis, atskleisti savo stiprybes ir socializuotis“, – sako A. Jakavičiutė Miliauskienė.
Anot jos, diskusijos su Prezidento patarėja ir autizmo asociacijos vadove metu išryškėjo bendras požiūris į mokykloje kylančias problemas. „Pirmiausia, įtraukusis ugdymas ir jam reikalingos priemonės nėra nuosekliai finansuojamos, paprastai pinigai gaunami per projektus, o tai neužtikrina nei nuoseklumo, nei tęstinumo. Antra, trūksta pagalbos specialistų, o tiems, kurie yra įdarbinami, ne visuomet pakanka žinių, patirties, kvalifikacijos. Galų gale, galimybių elgtis lanksčiai ir reaguoti individualiai į konkretaus vaiko iššūkius ir situaciją. Ir trečia, trūksta greitos ir efektyvios pagalbos, konsultantų, kurie čia ir dabar, ne po kelių mėnesių reaguotų į mokyklai kylančius iššūkius, spręstų situaciją tik jai prasidėjus, o ne pasiekus piką“, – vardija Seimo švietimo ir mokslo komiteto narė.
A. Jakavičiutės-Miliauskienės teigimu šis susitikimas – tik pirmasis žingsnis bandant perprasti situaciją iš esmės ir ieškoti geriausių sprendimų visiems. „Patarėja J. Litvinaitė akcentavo Prezidento požiūrį, kuriam visiškai pritariu – Lietuvai reikia kiekvieno vaiko ir jais visais privalome pasirūpinti. Geriausiai tai padaryti galime konsoliduodami jėgas, telkdami ekspertus ir kartu ieškodami sprendimų“, – teigia demokratė.
Pasak parlamentarės, įtraukusis ugdymas buvo teisingas žingsnis, tačiau tai tik pradžia. Baigiant pirmuosius metus, kai vaikai su specialiaisiais ugdymo poreikiais (SUP) mokosi bendro ugdymo mokyklose, būtina įvardinti kylančias problemas, atpažinti sistemingumus, ieškoti bendrų sprendimų ir tobulinti procesą. „Visi vaikai klasėje turi jaustis saugūs ir priimami, kaip įmanoma geriausiai realizuoti savo talentus ir gauti žinių. Tėvai privalo būti tikri, kad jų vaikai gauna reikiamą mokytojo dėmesį ir laiką, yra ugdomi pagal savo galimybes, nesvarbu, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar ne. Ir, žinoma, būtina užtikrinti, kad mokytojai turėtų visą reikiamą pagalbą, galimybę kelti kvalifikaciją, konsultuotis, kad į jų keliamus klausimus ir patiriamas įtampas būtų atliepiama“, – sako A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Susitikimo metu nutarta, kad labai svarbu inicijuoti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje įžvalgomis ir pasiūlymais dalintųsi tėvų, mokyklų, švietimo ir sveikatos sričių atstovai. Diskusijos dalyvės įvardijo, kad Lietuvoje tikrai esama puikių pavyzdžių, kai mokyklos randa ir pritaiko geriausius sprendimus, esama savivaldybių, kurios nuosekliai plėtoja įtraukųjį ugdymą ir turi gerosios patirties, kurią būtina išgirsti ir perimti kitiems regionams.
„Nėra taip, kad viskas pavyksta arba niekas nepavyksta. Žengiame pirmuosius žingsnius ir pasitaiko visko. Labai svarbu matyti ir įsivardinti silpnąsias ir stipriąsias puses, dalintis patirtimi, žiniomis, pasiteisinusiomis praktikomis. Visa tai reikia daryti valstybės lygiu, įtraukiant ekspertus ir bendruomenes, tačiau prisiimant atsakomybę dėl sistemos tobulinimo“, – teigia A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Seimo narė sako tikinti, kad daugybės įtampų, konfliktų ir vis dar gajų stereotipų, kurie kelia nerimą, pavyktų išvengti atvirai bendraujant ir bendradarbiaujant bei laiku suteikiant kompetentingą pagalbą ugdymo proceso dalyviams.