Seimo narės D. Ulbinaitės pranešimas: „Informacinio karo fronte per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome – reikia radikalesnių ginklų”

2025 m. rugsėjo 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo narės Daivos Ulbinaitės inicijuotas tarptautinis forumas „Informacinis karas: kuo atsišaudome. Lenkijos, Suomijos ir Lietuvos patirtys“ apnuogino skaudžią tiesą: „Mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro, bet ir informacinės erdvės gynybai – nacionalinių, regioninių ir europinių. Nes dezinformacija yra nusikaltimas ir grėsmė nacionaliniam saugumui – ir atsakas turi būti adekvatus. Kova su dezinformacija turi būti valstybės prioritetas – jeigu didiname lėšas gynybai, turime didinti ir lėšas kovai su kremliaus melagienomis“, – sako Seimo narė.

Teisininkai pabrėžė, jog teisinė bazė šokiruojančiai neparuošta gynybai informaciniame kare, stinga net aiškių kovos su dezinformacija sąvokų, būtini atitinkami saugikliai. Europos Sąjungos ekspertų nuomone, ES teisinė bazė taip pat nepritaikyta laikmečio iššūkiams ir karui, veikia per lėtai – o šiuo metu kuriamos gairės bus tik po penkerių metų.

Šiuo metu Kultūros ministerija rengia kovos su dezinformacija planą, tačiau kai ministerija atiduota į nenuspėjamų antivalstybininkų rankas, neaišku, kaip jis veiks. Profesionalai taip pat pažymi, jog reikalinga kovos su dezinformacija strategija, kuri būtų nacionalinio saugumo strategijos dalimi.

Nors ir turime reagavimo algoritmą pagal grėsmės lygį, kol kas mes negebame greitai reaguoti į kremliaus melus: blokuoti klaidinantį turinį reikia per 15 minučių, o kartais užtrunkame mėnesius.

Forumo dalyvių nuomone, visuomenės informacinio raštingumo didinimui vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys. Medijų raštingumas turi būti privalomas ir integruotas į ugdymo programas. Suomijos – atspariausios dezinformacijai šalies – švietimo ekspertai įsitikinę – kritinio mąstymo turime mokyti turime jau darželinukus, pasitelkiant žaidimus, investuojant ir į suaugusiųjų kritinio mąstymo stiprinimą.

Dezinformacija – vertinama tik kaip didelė problema, bet ne kaip nusikaltimas. Konstitucijoje dezinformacija įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas, o visuomenės informavimo įstatymas  draudžia ją skleisti. Nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacija priskiriama prie grėsmių nacionaliniam saugumui, o ES ir NATO laikoma hibridinės atakos elementu.

Tačiau iki šiol ši nusikalstama veika nėra nei aiškiai apibrėžta, nei kriminalizuota. Todėl už ją nėra ir aiškios atsakomybės. O mūsų kovos pastangos baigiasi trumpalaikiu melagienų pašalinimu.

Dezinformacijos specialistai pripažįsta, jog dezinformacinis turinys turi būti kriminalizuotas. „Kai kreipiesi  į socialinius tinklus su prašymu blokuoti ne šiaip žalingą turinį, o nusikaltimą, reakcija ir efektas kitoks“, – įsitikinęs Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius. Todėl būtina užtikrinti prievolę socialiniams tinklams operatyviai šalinti melagienas. Taip pat skirti didesnį dėmesį profesionalios žiniasklaidos stiprinimui, tautinių mažumų žiniasklaidai, „Medijų rėmimo fondo“ didinimui, pseudožiniasklaidos užkardymui. Turime didinti pasitikėjimą profesionalia žiniasklaida: reikia peržiūrėti žurnalistikos standartus, o faktų tikrintojų komandas turėti visose žiniasklaidos priemonėse.

Būtina pasitelkti kultūros žmonių išradingumą – kūrybiškai, o ne valdiškai kalbėti apie kremliaus melus. „Turime brėžti naują aiškią kryptį – orientuojant į pilietiškumą ir egzistencines valstybei grėsmes. Kūrybiškai konstruoti žinutes, kurios turi pasiekti mūsų žmonių protus bei remti kūrėjų darbus“, – sakė kūrėjai.

Naujausiais Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, 78 proc. Lietuvos žmonių supranta kremliaus įtakos daromą žalą, 61 proc. geba ją atpažinti, tačiau faktus tikrina – tik 21 proc.

„Dezinformacija skirta silpnoms ir nebrandžioms visuomenėms. Mes esame stipri ir brandi visuomenė, jau pakankamai gerai gebanti atskirti kremliaus melus. Tačiau dar turime pažeidžiamų vietų ir visos atsakingos institucijos – namų darbų. Jau ruošiu įstatymų keitimo projektus, kurie padės lengviau „atsišaudyti“ informaciniame kare ir stiprins mūsų visuomenę“, – sako Seimo narė D. Ulbinaitė.