Spaudos centras
Spaudos centras
2026 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
33 Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami įvertinti, ar Seimo statuto nuostata, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Seimo narių teigimu, ši teisinė spraga tapo įrankiu valdančiajai daugumai manipuliuoti įstatymų leidybos procesu ir dirbtinai eliminuoti opozicijos atstovus iš svarbių balsavimų.
Kreipimosi autoriai ginčija Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatą („Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus“). Ši nuostata reikalauja Seimo sutikimo, joje nėra numatyta jokių kriterijų, pagrindų ar saugiklių, kada tokia išimtis gali būti taikoma. Pasak kreipimosi iniciatorės Seimo narės Giedrės Balčytytės, tai sukuria prielaidas nuolatiniam piktnaudžiavimui.
„Sukuriama absurdiška ir antikonstitucinė situacija, kai Seimo narys priverstinai pastatomas prieš dilemą: ar atlikti savo pareigą plenariniame posėdyje ir balsuoti priimant įstatymus, ar dalyvauti savo komiteto posėdyje, kurį valdantieji nusprendė surengti tuo pat metu. Seimo nario laisvas mandatas ir pareiga atstovauti negali būti dalijama pusiau. Tokia praktika pažeidžia parlamentarų lygiateisiškumą ir iškreipia Seimo valią“, – pabrėžia Seimo narė G. Balčytytė.
Kaip akivaizdų piktnaudžiavimo pavyzdį kreipimesi parlamentarai nurodo 2026 m. balandžio 14 d. įvykius. Tuomet valdančiosios daugumos balsais buvo leista surengti neeilinį Kultūros komiteto posėdį rytinio Seimo plenarinio posėdžio metu, siekiant skubotai prastumti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Dėl šio sprendimo net 16 Seimo narių turėjo palikti plenarinių posėdžių salę, kurioje tuo metu vyko balsavimai dėl svarbių teisės aktų, susijusių su teise ir nacionaliniu saugumu.
Seimo narės Giedrės Balčytytės teigimu, tokios tendencijos kelia tiesioginę grėsmę teisinės valstybės principams.
„Demokratinėse valstybėse įstatymų priėmimo procedūros turi būti skaidrios ir užtikrinti atstovavimą visiems piliečiams. Balandžio mėnesio Kultūros komiteto atvejis, kai buvo skubama nepaisant net kritiškos Venecijos komisijos nuomonės, parodė, kad Statuto spraga naudojama kaip patogus instrumentas neturėti opozicijos balsų plenariniame posėdyje. Tai pavojingas precedentas, bylojantis apie atsakingo valdymo principų nepaisymą. Matome ir kaimyninių valstybių patirtis ir privalome užkirsti kelią bet kokioms manipuliacijoms demokratija Lietuvoje“, – sako Seimo narė G. Balčytytė.
Kreipimesi į Konstitucinį Teismą nurodoma, kad ginčijama Seimo statuto nuostata, nesant aiškių taikymo kriterijų, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai (Seimo nario laisvo mandato principas), 29 straipsniui (lygiateisiškumo principas), 76 straipsniui (darbo tvarka turi užtikrinti nepertraukiamą dalyvavimą Seimo darbe) bei konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams.
Parlamentarai tikisi, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas užkirs kelią tolimesniam procedūriniam piktnaudžiavimui ir apgins konstitucinę Seimo narių priedermę nepertraukiamai ir visavertiškai atstovauti.
Daugiau informacijos:
Seimo narė Giedrė Balčytytė
Tel. (0 5) 209 6713
El. p. [email protected]