Seimo narės J. Rojakos pranešimas: kodėl Lietuvos ir „Veolia“ pasiektas taikos susitarimas – geriausia ko galima buvo tikėtis?

2025 m. liepos 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Energetikos ministerijai paskelbus apie pasiektą taikos susitarimą su Prancūzijos energetikos grupe „Veolia“ viešojoje erdvėje užvirė diskusijos dėl tokio sprendimo naudos Lietuvai. Taikos sutartyje numatoma, jog Lietuvos valstybei įmonė sumokės 35 milijonus eurų.

Seimo narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, jog nemaža dalis viešojoje erdvėje kylančių svarstymų paremti nuostata, kad Lietuva būtų laimėjusi arbitražą, taigi galėjusi gauti didesnę kompensaciją. „Realybėje viskas yra gerokai sudėtingiau ir mažiau prognozuojama negu norėtųsi. Pirmiausia yra reikšmingas klausimas ar šaliai pavyks laimėti, o net jei tai nutiks – šalis nebūtinai gaus jai priteistą sumą. Deja, praktikoje tarptautinio arbitražo sprendimai dažnai nėra vykdomi, ypač jeigu nagrinėjamos taip vadinamos „intra‑ES“ bylos, kur ir ieškovas ir atsakovas priklauso Europos Sąjungai“, – sako demokratė.

Pasak jos, galima nesunkiai rasti pavyzdžių, kai laimėjusiai arbitraže pusei priteistos sumos nebuvo išmokėtos. „Dar 2013 m. Švedijos investuotojams iš Rumunijos priteista 178 mln. eurų, kurie iki šiol nėra sumokėti ir kažin ar bus, prieš 10 metų investuotojams iš Ispanijos valstybės priteista 101 mln eurų, iš kurių jie negavo nieko. Negana to, kad abu šiuos arbitražus laimėjo investuotojai, ne valstybės, nei vienu atveju jie negavo jokių realių pinigų“, – situaciją komentuoja J. Rojaka.

Anot parlamentarės, šiuo atveju tiesiog pasiektas pragmatiškas susitarimas, kuris leidžia baigti dešimt metų trunkantį procesą. Demokratė pabrėžia, kad pasiekus susitarimą Prancūzijos investuotojas atsisako ir 100 milijonų eurų vertės ieškinio prieš Lietuvą. 

„Tai, kad Lietuva byloje būdama atsakovė, procesą baigė su realia 35 mln. eurų kompensacija, yra beveik ekonominis stebuklas. Kol kas tai atrodo kaip vienintelis atvejis, kai teisinį ginčą pradėjęs investuotojas jį baigia sumokėdamas kompensaciją valstybei“, – apibendrindama procesą teigia Seimo narė.

Komentuodama situaciją J. Rojaka taip pat akcentavo klaidinančius argumentus, kurie viešojoje erdvėje pasitelkiami tapatinant „Veolia“ ir „Belaruskalij“ atvejus. „Tokioms paralelėms nėra jokių praktinių prielaidų. Tikrai liūdna, kad siekdami dėmesio ar politinės naudos kai kurie politikai kelia tokias hipotezes ir be reikalo erzina visuomenę. Taikos sutartis su Prancūzijos investuotoju pasitarnaus dvišalių santykių stiprinimui, tuo tarpu noro stiprinti santykius su karą palaikančia Baltarusija aš tikrai nematau nei Vyriausybėje, nei Seime“, – teigia demokratė.