2025 m. rugsėjo 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojams skundžiantis dėl darbo sąlygų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė pažymi, kad oro uostas yra strategiškai svarbi vieta, todėl į darbuotojų signalus reikia žvelgti labai rimtai.
„Iš to, kas paviešinta, galima spręsti, kad šioje valstybei priklausančioje bendrovėje buvo mechaniškai įdiegtas liūdnai pagarsėjęs „suminės darbo valandų apskaitos“ modelis, dėl kurio taikymo privačiajame sektoriuje nuolat kyla daug klausimų. Greičiausiai, po visokių pertvarkų atėjo naujos kartos vadybininkų karta, kurie nesupranta tokios darbovietės kaip oro uostas specifikos ir perkelia „žiauraus valdymo“ metodus tiesiai iš prastų verslo vadovėlių. Ir štai turime rezultatą: nevykęs darbo organizavimas tampa rizika nacionaliniam saugumui“, – komentuoja J. Zailskienė.
Parlamentarė ragina Vilniaus oro uosto vadovus ne „atsikalbinėti per atstovus spaudai, o susėsti rimto ir atviro pokalbio su aviacijos saugumo darbuotojais“, kad jų signalizuojamas problemas būtų galima nedelsiant, operatyviai išspręsti.
„Aviacijos saugumo darbuotojams ypač svarbi puiki savijauta, sutelktas dėmesys, budrumas ir žvalumas. Jeigu tokį darbą trikdo įtampos darbe, poilsio galimybių varžymas ir net reikalavimai „atidirbti“ už ligas ir poilsį, tai tokiu atveju turėtume išties grėsmingą situaciją. Turiu vilties, kad oro uosto vadovai supranta situacijos rimtumą“, – tikisi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė.
Ji pabrėžia, kad ypač didelį surūpinimą kelia tai, kad, anot pranešimų, dėl oro uosto vadovų spaudimo darbuotojai bijo ir vengia kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Situaciją jau pakomentavo Valstybinė darbo inspekcija: anot jos, darbdavys galimai netinkamai apskaičiuoja pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių darbuotojų apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Inspekcija pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojui yra suteiktas nedarbingumas, darbuotojas naudojasi atostogomis, papildomomis poilsio dienomis (vadinamaisiais mamadieniais ar tėvadieniais) ar pan., darbuotojas už šiuos nebuvimo darbe laikotarpius „atidirbti“ neturi. O už viršvalandžius turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.