Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Orinta Leiputė konferencijoje aptars saugumo Baltijos jūros regione klausimus

Rugpjūčio 26–27 d. Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Orinta Leiputė dalyvauja 33-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje (BJPK) Helsingiore, Danijoje, kurios pagrindinė tema – „Saugumas Baltijos jūroje, atsparumo didinimas užsitikrinant energijos tiekimą, bendradarbiaujant gynybos srityje ir bendrai kovojant su klimato kaita“.

Kaip sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje (BA) pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas: „Baltijos jūros regionas susiduria su daugybe vis didesnių iššūkių, kuriems spręsti reikia dar glaudesnio Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo ir solidarumo. Konferencijoje pabrėžiama bendradarbiavimo gynybos politikos srityje svarba ir poreikis kolektyviai spręsti saugumo iššūkius, stiprinti gynybos veiksmų koordinavimą ir stiprinti demokratinių Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimą bei dėti daugiau pastangų, kad dar labiau koordinuodami veiksmus regione skatintume saugumą, aplinkosaugą ir ekonomikos vystymąsi“.

Konferencijoje pristatyta BJPK darbo grupės dėl energetinio saugumo, savaiminio tvarumo, atsparumo ir junglumo tarpinė ataskaita, kurioje rekomendacijos kaip gerinti energetinį saugumą ir savaiminį tvarumą, gerinti transportą, skaitmeninį junglumą, gerinti sąlygas tarpvalstybiniams projektams. Anot Seimo narės Orintos Leiputės: „Atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius ir kuriant naują arba pertvarkant jau esamą energetikos infrastruktūrą, svarbu atsižvelgti į regionų poreikius, atsparumo aspektus ir tvarumo tikslus ir sudaryti palankesnes sąlygas daugiau jungčių Baltijos jūros regione atsirasti, kad sėkmingai plėtotųsi regioninė atsinaujinančiosios energijos rinka, taip pat svarbu reguliariai keistis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su sausumos ir jūros vėjo energijos projektų įgyvendinimu Baltijos jūros regione“, – sako Seimo narė.

Kalbant apie transporto regione gerinimą, konferencijoje diskutuota kaip svarbu didinti finansavimą infrastruktūrai gerinti ir tęsti diskusijas dėl naujos karinio mobilumo pajėgumų stiprinimo ir civilinio transporto gerinimo regione strategijos. Kaip sako Seimo delegacijos BA pirmininkas Andrius Kupčinskas: „Reikia parengti planus, kaip toliau gerinti jūrų ir geležinkelių transporto jungtis Baltijos jūroje bei apsaugoti Baltijos jūros regiono jūrų infrastruktūrą. Turime koordinuoti bendradarbiavimą, kad paskatintume reikiamų kompiuterijos pajėgumų diegimą Baltijos jūros regione, atsižvelgiant į sparčią dirbtinio intelekto programinės įrangos ir teikiamų paslaugų plėtrą, kuriai reikia pakankamai žaliosios energijos ir didelių kompiuterijos pajėgumų ir Baltijos jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos augimo“.

Aptardami gynybos klausimus konferencijos dalyviai diskutavo, kaip išnaudoti Baltijos jūros regiono potencialą, kad regionas taptų integruota NATO gynybos erdve, kur intensyviai bendradarbiaujama pakrančių, jūrų ir oro gynybos srityje. Reikalingas visų Baltijos valstybių koordinuotas požiūris į grėsmes, kad būtų užtikrintas pakankamas keitimąsis informacija, pakankamas kiekis grėsmių kontrolės centrų, pakankamai veiksminga grėsmių mažinimo politika ir komunikacija, kovojant su tikslinių melagingų naujienų ir propagandos plitimu, atsižvelgiant į pastarojo meto ir galimas hibridines grėsmes ypatingos svarbos energetikos ir ryšių infrastruktūrai Baltijos jūros regione. Kaip sako BA prezidentas Andrius Kupčinskas: „Reikia stiprinti stebėjimo ir reagavimo koordinavimą per NATO struktūras, didinti jūrų infrastruktūros stebėjimo ir reagavimo priemonių integravimą į NATO sistemas, ypač į šią organizaciją įstojus Suomijai ir Švedijai. Skatinti bendradarbiavimo valdymo priemonių ir bendrų žvalgybos iniciatyvų kūrimą, siekiant stiprinti NATO gebėjimus stebėti ir saugoti Baltijos jūros regiono ypatingos svarbos jūrų infrastruktūrą“.

Kaip sako Seimo narė Orinta Leiputė: „Diskutuojant dėl klimato kaitos aptarta, kaip skatinti energijos be iškastinio kuro plėtrą, kaip remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos jūroje ir iškastinio kuro, kaip antai vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naudojimą ir iškelti ambicingus tikslus dėl atsinaujinančiosios energijos pajėgumų, siekiant sparčiau pereiti prie švarios energijos ir prisidėti prie pasaulinių klimato tikslų įgyvendinimo“.

Sutarta, kad 34-oji Baltijos jūros parlamentinė konferencija bus surengta Marianhaminoje 2025 m. rugpjūčio 24–26 d.