Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą: kas slypi už šio žingsnio?

Balandžio 15 d. Seimo nariai užregistravo  Žemės ūkio rūmų įstatymo Nr. VIII-220 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Nuoroda į dokumentą Seimo teisės aktų registre: Žemės ūkio rūmų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas

Iniciatoriai: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys Aidas Gedvilas, Seimo narys Martynas Gedvilas, Seimo narys Tomas Domarkas,  Seimo narys Dainius Varnas, Seimo narys Karolis Neimantas, Seimo narys Saulius Bucevičius, Seimo narė Daiva Petkevičienė, Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė, Seimo narys Tadas Sadauskis, Seimo narys Vytautas Jucius, Seimo narys Kęstutis Bilius,  Seimo narė Daiva Žebelienė, Seimo narys Dainoras Bradauskas, Seimo narys Robert Puchovič, Seimo narys Valius Ąžuolas,  Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Petras Dargis.

Atsižvelgiant į tokią situaciją, ŽŪR organizacijos inicijavo spaudos konferenciją BNS naujienų agentūroje balandžio 17 d. Spaudos konferencijoje dalyvavo: LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Lietuvos kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, Andžej Kulevičius, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas.

Žemės ūkio rūmai – demokratijos garantas

Pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad Žemės ūkio rūmai – tai įstatymu įtvirtinta savivaldos institucija, kuri atstovauja įvairioms žemdirbių ir kaimo organizacijoms nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Tai unikali platforma, kurioje susitinka skirtingos pozicijos ir interesai – nuo ekologinių ūkių iki pramoninio žemės ūkio, nuo jaunųjų ūkininkų iki kaimo bendruomenių, kooperatyvų, kultūrinių organizacijų. Tokia įvairialypė struktūra yra neatsiejama nuo demokratinio proceso – ji užtikrina, kad įstatymų leidyba žemės ūkio ir kaimo gyvybingumo srityse remtųsi dialogu, o ne vienpusiais sprendimais, ar vienos suinteresuotos grupės interesų atstovavimu.

Panaikinus Žemės ūkio rūmų įstatymą, būtų de facto panaikintas pats žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujantis institutas.

Įstatymo naikinimo motyvai – neaiškūs ir nepagrįsti

Iki šiol nebuvo pateikta jokių aiškių, viešai pagrįstų argumentų, kodėl ŽŪR įstatymas turėtų būti naikinamas. Priešingai – tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu kaimo plėtros ir žemės ūkio politika reikalauja stipresnio socialinio dialogo. Visuomenės įtraukimas, tvarios maisto sistemos kūrimas, klimato kaitos švelninimas – tai sritys, kuriose be stiprių profesinių organizacijų bendradarbiavimo valstybė yra bejėgė. ŽŪR vienija 37 organizacijas, kurių nariai prisideda prie teisinės bazės kūrimo, dalyvauja darbo grupėse, teikia teisėkūros siūlymus, vertina poveikį sektoriui ir padeda institucijoms priimti pagrįstus sprendimus. Būtent šios organizacijos geriausiai žino, kaip veikia žemės ūkio realybė. Panaikinti ŽŪR įstatymą reikštų ne reformą, o griovimą. Reikšmingi pokyčiai žemdirbių, miško savininkų ir kaimo gyventojų atstovavime gali būti svarstomi tik dialogo būdu, o ne vienašališku politiniu veiksmu, ignoruojant sektoriaus dalyvių balsą.

Politinis atgarsis ir bendruomenės reakcija

Žemės ūkio rūmų bendruomenė, kuri vienija 37 organizacijas, griežtai pasisako prieš tokį įstatymo naikinimą. Jie pagrįstai primena, kad ŽŪR atlieka ne tik atstovavimo, bet ir viešųjų paslaugų funkcijas ne tik ŽŪR nariams, bet ir visiems žemdirbiams ir kaimo gyventojams, atstovauja interesams ES lygmenyje.

Be to, valstybės institucijos daugelį metų su ŽŪR bendradarbiavo kaip su strateginiu partneriu. Jei įstatymas būtų panaikintas, šis bendradarbiavimas prarastų teisinį pagrindą, o atsiradusi tuštuma reikštų ne efektyvumą, bet chaosą, arba, tikėtina, tik tam tikrų siaurų interesų grupių atstovavimą.

Ką reiškia šis žingsnis Lietuvai?

Tokia įstatymo pataisa kelia klausimų ne tik apie žemės ūkio ir kaimo sektorių, bet ir apie platesnius demokratinės valstybės principus. Ar tikrai politikai gali vienašališkai naikinti savivaldos institucijas be realios diskusijos su pačia bendruomene? Ar demokratija yra vertybė tik tol, kol sutampa su politine valia?

Lietuvoje jau ne kartą buvo bandyta griauti veikiančias sistemas, nepasirūpinus alternatyvomis ar pasekmių vertinimu.

Seimo narių iniciatyva naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą nėra tik techninis ar formalus žingsnis. Tai – giliai politinis sprendimas, kuris paliečia tūkstančius Lietuvos kaimo žmonių, ūkininkų, kaimo gyventojų ir jų organizacijų. Tai sprendimas, kuris kertasi su demokratinės savivaldos principais ir silpnina institucines valstybės sąsajas su žemės ūkio ir kaimo bendruomene.

Prieš priimant tokius fundamentalius pokyčius būtina plataus masto diskusija, reali analizė ir pagarba tiems, kuriems šie sprendimai turi tiesioginę reikšmę. 

1940 m., okupavus Lietuvą, Sovietų valdžia Žemės ūkio rūmus panaikino, laikydama juos „buržuazinės savivaldos“ apraiška. Tai buvo politinis sprendimas, skirtas eliminuoti nepriklausomą, pilietinę ir profesionalią žemdirbių atstovybę. Dabar, kai demokratinėje Lietuvoje vėl keliama idėja naikinti šią instituciją – kyla natūralus ir skausmingas istorinės paralelės klausimas: ar tikrai žengiame į priekį? 

Ne naikinimo, o stiprinimo metas

Žemės ūkio rūmų įstatymo panaikinimo iniciatyva yra pavojinga precendento prasme – tai bandymas griauti, o ne tobulinti savivaldos sistemą. Užuot naikindami, politikai turėtų siekti stiprinti skaidrumą, bendradarbiavimą, kompetencijų auginimą ir įtraukimą. Tik tokios reformos – pagrįstos ir konstruktyvios – yra vertos demokratinės valstybės vardo.

Kol kas gi lieka atviras klausimas: ar tai kryptingas bandymas susilpninti ūkininkų ir kaimo gyventojų balsą, ar tik eilinis bandymas „optimizuoti“ sistemą neįsigilinus į pasekmes? Bet kokiu atveju – sprendimo kaina gali būti aukšta. Ir ją mokės ne Seimo nariai, o Lietuvos žemdirbiai, miškininkai, maisto gamintojai ir kaimo gyventojai.

 „Lietuvos Respublikos 19-osios Vyriausybės programoje įrašyta nuostata dėl Žemės ūkio rūmų stiprinimo. Tai laikome reikšmingu žingsniu stiprinant žemdirbių savivaldą, socialinį dialogą tarp valstybės ir žemės ūkio sektoriaus bei užtikrinant veiksmingesnį žemdirbių ir kaimo gyventojų atstovavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Stiprinti šią instituciją būtina perduodant valstybei nebūdingas funkcijas, kas sumažintų biurokratinę naštą, optimizuotų administracinius procesus ir sudarytų sąlygas lankstesniam bei ūkininkų poreikius atitinkančiam sprendimų priėmimui. Toks modelis sėkmingai taikomas kitose Europos šalyse, todėl jo įgyvendinimas Lietuvoje prisidėtų prie modernios ir labiau savivalda grindžiamos žemės ūkio politikos formavimo. Konkrečių viešųjų funkcijų suteikimas ŽŪR padėtų reikšmingai sumažinti perteklinę biurokratiją ir skatintų pažangesnius, lankstesnius viešojo administravimo modelius. Tai sudarytų sąlygas efektyvesniam žemdirbių pasiekimui, geresniam viešųjų paslaugų teikimui ir spartesnei kaimo plėtrai", - pažymi dr. A.Svitojus.

Žemės ūkio rūmai: dirba efektyviai, gyvena iš projektų, ne iš biudžeto

ŽŪR – tai stipri ir kompetentinga žemės ūkio savivaldos institucija, kuri realiai prisideda prie sektoriaus pažangos. Rūmuose dirba 24 kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiuo metu įgyvendina net 27 skirtingus projektus, apimančius mokymus, konsultacijas, inovacijas, savivaldos, bendruomenių stiprinimą ir viešųjų paslaugų teikimą kaimo gyventojams.

Svarbu pabrėžti: ŽŪR negauna jokio tiesioginio biudžetinio finansavimo. Visa institucijos veikla grindžiama projektiniu pagrindu – tai reiškia, kad kiekvienas euras yra uždirbamas, o ne gaunamas kaip dotacija. Tai skaidrus, atsakingas ir efektyvus modelis, leidžiantis užtikrinti nepriklausomumą, kompetenciją ir aukštą veiklos kokybę. Kad būtų užtikrintas skaidrus finansų valdymas, kiekvienais metais ŽŪR atliekamas nepriklausomas finansinės veiklos auditas. Visos ataskaitos yra viešai prieinamos Registrų centre.

2025 m. balandžio 14 d. įvyko XXIV Žemės ūkio rūmų (ŽŪR)  suvažiavimas, kuriame buvo apžvelgta 2024 m. veikla ir darbai, pateikta finansinė ataskaita. Su informacija galima susipažinti žemiau pateiktoje informacijoje: https://www.zur.lt/xxiv-zur-suvaziavime-aptarti-reiksmingiausi-praejusiu-metu-darbai/