Seimo nario A. Anušausko pranešimas: Siūlo griežtinti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą: registravo 6 valandų kontrolės standartą ir kreipėsi į Vyriausybę

2026 m. rugpjūčio 17d. pranešimas žiniasklaidai

Reaguodamas į išaugusį tranzito pažeidimų skaičių bei pasikeitusią geopolitinę situaciją, Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Jomis siūloma nustatyti griežtesnę Rusijos Federacijos piliečių kelionių per Lietuvą kontrolę – įtvirtinti 6 valandų tiesioginio tranzito standartą. 

Seimo narys taip pat oficialiai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Mindaugą Sinkevičių bei užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrus Kęstutį Budrį ir Martyną Katelyną, ragindamas ne tik stiprinti nacionalinę kontrolę, bet ir inicijuoti ES lygmens diskusiją dėl supaprastinto tranzito režimo peržiūros.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys rodo, kad dabartinio tranzito režimo kontrolė tampa rimtu nacionalinio saugumo iššūkiu. 2025 m. su supaprastinto tranzito dokumentais (STD) per Lietuvos teritoriją keliavo beveik 13 tūkst. lengvųjų automobilių su Rusijos registracijos numeriais. Fiksuojama, kad piktnaudžiavimo šiuo režimu atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 360 pažeidimų 2024 m. iki 1 493 pažeidimų 2025 m.

„Šie duomenys rodo, kad dabartinio supaprastinto tranzito režimo kontrolės klausimas turi būti vertinamas ne vien kaip techninė pasienio kontrolės problema, bet ir kaip nacionalinio bei Europos Sąjungos saugumo klausimas. ES teisė apibrėžia supaprastintą tranzitą ne kaip teisę 24 valandas būti Lietuvoje, o kaip teisę tiesiogiai kirsti mūsų šalį. Todėl turime vadovautis aiškiu principu: 24 valandos yra viršutinė riba, taikoma tik ekstremalioms, objektyvioms aplinkybėms, o ne automatiškai kiekvienam Rusijos piliečiui suteikiamas buvimo Lietuvoje laikas“, – pabrėžia įstatymo projektą inicijavęs A. Anušauskas.

A. Anušausko registruojamu Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo papildymo projektu siūloma įtvirtinti, kad STD pagrindu vykdomo tiesioginio tranzito įprastinis kontrolės terminas Lietuvos teritorijoje yra 6 valandos.

Pažymėtina, kad šis projektas neprieštarauja ES teisei ir vienašališkai nekeičia 2003 m. Tarybos reglamente nustatyto maksimalaus 24 valandų termino. Įstatyme aiškiai numatytos objektyvios išimtys (transporto gedimai, eismo įvykiai, pasienio eilės, ekstremalios oro sąlygos), kurioms esant tranzitas gali trukti ilgiau, tačiau neviršijant ES leidžiamo maksimalaus 24 val. laiko. 

Asmeniniai reikalai ar nukrypimai nuo maršruto į kitus Lietuvos miestus objektyviomis aplinkybėmis nebus laikomi.

Kontrolei užtikrinti siūloma plačiai naudoti jau turimą automatizuotą transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo infrastruktūrą, kuri leistų realiu laiku fiksuoti tranzito pradžią, pabaigą ir nukrypimus nuo maršruto.

Seimo narys taip pat raštu kreipėsi į premjerą M. Sinkevičių, ragindamas nedelsiant įvertinti faktinės tranzito kontrolės efektyvumą ir Vyriausybės lygiu parengti nuoseklią Lietuvos poziciją, atkreipdamas dėmesį į saugumo požiūriu aktualų klausimą – supaprastinto tranzito per Lietuvos teritoriją režimą, taikomą Rusijos Federacijos piliečiams, vykstantiems tarp Rusijos Federacijos teritorijos ir Kaliningrado srities.

Kaip ir laiške premjerui, kreipimesi į užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrus, A. Anušauskas akcentuoja tarptautinio veikimo būtinybę.

„2003 metų ES reglamentas, leidžiantis 24 valandų tranzitą, buvo priimtas visiškai kitokiame geopolitiniame kontekste. Šiandien Rusija vykdo karą prieš Ukrainą ir hibridines operacijas prieš Europos Sąjungą. Todėl prašau Vyriausybės ir atsakingų ministrų kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis regiono valstybėmis inicijuoti ES reglamento peržiūrą. Lietuva turėtų oficialiai pasiūlyti Europos Komisijai nustatyti 6 valandų maksimalų tranzito terminą visos ES lygiu“, – laiške teigia Seimo narys.

Seimo nario A. Anušausko siūlomas trijų lygių veiksmų planas apima: tiesioginio tranzito kontrolės griežtinimą nacionaliniu lygiu, bendros pozicijos su Latvija, Estija ir Lenkija bei kitomis valstybėmis, kurioms aktuali sienų apsauga, derinimą bei oficialų kreipimąsi į Europos Komisiją dėl teisinio reguliavimo pakeitimo. 

Jei Seimas pritars, siūlomos įstatymo pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.