2025 m. liepos 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Siekdamos klimato neutralumo, žaliosios savivaldybės turi pagrįstais duomenimis įvertinti padėtį – nustatyti veiklas ir paslaugas, kuriose išmetama daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir nuo kurių labiausiai priklauso vietos verslai bei gyventojai. Tuomet jos turi įgyvendinti ne atsitiktinius, o kompleksinius sprendimus. Tokias įžvalgas išsakė savivaldybių atstovų ir specialistai parlamentinės grupės „Žaliosios savivaldybės – 2030“ surengtoje konferencijoje.
Anot parlamentinės grupės pirmininko Seimo nario liberalo Andriaus Bagdono, tvari miesto plėtra Lietuvos savivaldybėse yra kompleksinis, sudėtingo planavimo ir finansavimo reikalaujantis iššūkis.
„Tvarūs projektai dažnai reikalauja didesnių investicijų, kurias reikia gebėti pritraukti ir efektyviai valdyti. Svarbiausia planuoti ne tik pavienius tvarius sprendimus, gauti finansavimą, ir juos įgyvendinti, bet ir užtikrinti, kad būtų pasiektos suinteresuotos pusės, keičiami nusistovėję įpročiai ar požiūris ir taip būtų užtikrintas projektų ilgalaikis tvarumas“, – sako A. Bagdonas.
Pavyzdžiui, Estijos sostinėje Taline bandyta spręsti miesto taršos problemą suteikiant galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu. Tačiau maršrutų nepritaikius gyventojų poreikiams ir nesukūrus papildomų paskatų keliones automobiliais keisti į keliones autobusais, norimo rezultato pasiekti nepavyko.
„Tad lėšos turi būti ne skiriamos atskiriems aplinkosaugos projektams, bet naudojamos sistemiškai, siekiant kurti ilgalaikę naudą“, – konferencijoje sakė A. Bagdonas.
Tokias kompleksiškas poveikio klimatui neutralumo iniciatyvas Lietuvos miestuose ir miesteliuose koordinuos, rems ir įgyvendins Žaliųjų savivaldybių inovacijų centras.
Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius Romualdas Petraitis penktadienį konferencijoje pasakojo, kad per pastaruosius trejus metus Seimo grupėje pradėtas tiesioginis bendradarbiavimas su žaliųjų savivaldybių tinklo vadovais, bendruomenės atstovais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais padėjo suprasti savivaldybių iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant neutralizuoti poveikį klimatui.
Prie Žaliųjų savivaldybių tinklo yra prisijungusios 24 šalies savivaldybės.