Seimo nario A. Busilos pranešimas: „Visuomenės sveikata – vis dar podukros vietoje?“

2025 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė (o tai neeilinis įvykis) susitiko su Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) pirmininke Daiva Geniene ir SVSBA taryba. Susitikime teko garbė dalyvauti ir man. Aptarėme svarbiausius klausimus – nuo biurų vaidmens stiprinimo iki realių sprendimų, kurie padėtų dar efektyviau rūpintis žmonių sveikata visoje Lietuvoje.

Amžina visų sektorių problema – lėšų trūkumas. Jei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2025 m. sudaro beveik 4 milijardus eurų, tai visuomenės sveikatai šiais metais skirta tik 30 milijonų. Santykis 133 su 1. Lėšų trūkumas pavirstą į nekonkurencingą visuomenės sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų  darbo užmokestį, didesnį darbo krūvį (nes dirba mažiau specialistų), profesijos prestižo nebuvimą.

Tęsiam toliau. Nėra nacionalinio visuomenės sveikatos specialistų poreikio planavimo. Daugėja vykdomų projektų, teikiamų paslaugų, jų administravimas bei viešinimas užima daug darbo laiko, tačiau tai niekaip neatsispindi ne tik finansavime, bet ir Visuomenės sveikatos biurams (VSB) privalomų pareigybių sąraše. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (VSPS) koordinatoriaus  pareigybė linksniuojama Ministerijos ir Higienos instituto specialistų lūpose, tačiau šios labai svarbios pareigybės privalomų pareigybių sąraše nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai painiojasi pareigybių sąvokose, rekomenduodami, kad mobilias paslaugas mokyklose teiktų visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai. Nors teisės aktai rekomenduoja tam tikrą visuomenės sveikatos specialistų skaičių, tačiau dėl esamo finansavimo galima išlaikyti 2–3 kartus mažiau.

Neaiškiu teisiniu reglamentavimu painiojamasi tarp asmens ir visuomenės sveikatos specialistų kompetencijų. Sveikatos apsaugos ministerija ir savivaldybės reikalauja lydėti moksleivius ir suaugusius į Dainų šventes, savirūpa ant plonytės ribos su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis (insulino dozavimas, kateterizavimas, rektalinių žvakučių įvedimas ir kita), prevencinių programų ir imunoprofilaktikos skatinimas. Kas, kiek ir už ką atsakingas? Nėra aiškių susitarimų tarpsektoriniame lygmenyje su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl gyvenimo įgūdžių programos, teisės vesti pamokas (užsiėmimus?), siektino minimalaus 55 proc. mokinių pasiekiamumo, „eterio“ laiko, mokinių fizinio pajėgumo testavimo, Sveikatą stiprinančių ir Aktyvių mokyklų tinklo (kai sprendimus jungtis į šiuos tinklus priima mokyklos vadovas, o neįsijungus kaltas lieka mokykloje dirbantis VSPS). Reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai neveikia, nes teisės aktais neįtvirtinti įsipareigojimai operatyviai keistis informacija tarp Policijos komisariatų, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir VSB. Neaiškus santykis su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, neaiškios specialistų funkcijos mobilizacijos, ekstremalios situacijos ir dienos X metu. Specialistų laikas ir energija eikvojami abejotinos pridėtinės vertės veikloms (maisto produktų stebėsenai, „Rakto skylutės“ produktai registruojami, tačiau nėra vėlesnės kontrolės). Ar tai kartais ne Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos kompetencija? Pasenusios informacinės technologijos lėtina darbo procesus, kompiuteriai gauti iš Higienos instituto moraliai ir techniškai pasenę. Nėra numatyta jokio ES fondų finansavimo infrastruktūros atnaujinimui.

Turime pasidžiaugti, kad auga VSB dirbančių specialistų sąmoningumas, jie drąsiai jungiasi į profesines sąjungas, tačiau sudarytų kolektyvinių sutarčių su ministerija įsipareigojimai gula ant įstaigų vadovų pečių. Šie susitarimai neturėtų trukdyti įstaigos veiklai.

Reikia pastebėti, kad susitikimo metu buvo ne tik įvardinti skauduliai, tačiau ir pateikti siūlymai. SVSBA siūlo:

1. Nustatyti aiškią visuomenės sveikatos strategiją ir viziją. Sudaryti darbo grupę dėl bazinių visuomenės sveikatos paslaugų išgryninimo. Kiekviena paslauga turi turėti savo krepšelį (tiek bazinėms, tiek pasirenkamoms paslaugoms);

2. Finansavimą skirti pagal nustatytą metodiką, svarbu jos laikytis. Veiklos apimtis sieti su skiriamu finansavimu (LR SAM Visuomenės sveikatos departamentas);

3. Turi būti aiškūs susitarimai tarp atskirų ministerijų;

4. Parengti specialistų poreikio planavimo, išlaikymo ir motyvavimo tvarką;

5. Peržiūrėti rekomenduojamus visuomenės sveikatos specialistų normatyvus ir sieti juos su skiriamu finansavimu, įvertinant ir administravimo apimtis;

6. Peržiūrėti privalomų VSB pareigybių sąrašą;

7. Eliminuoti veiklas, kurios pagal kompetenciją priskirtinos kitiems sektoriams;

8. Peržiūrėti visuomenės sveikatos stebėsenos organizavimo tvarką;

9. Užtikrinti grįžtamąjį ryši, kai surinkti duomenis perduodami metodologiškai vadovaujančioms institucijoms, tačiau nesidalinama duomenimis po apdorojimo;

10. Būtina naujai parengti Nacionalinę burnos sveikatos programa (nes nebėra galiojančios);

11. Reglamentuoti specialistų funkcijas mobilizacijos, ekstremalios situacijos ir dienos X metu;

12. Įtraukti sveiką gyvenseną į sveikatos sistemos ir kitų sektorių darbuotojų profesinio mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programas.

Ir pabaigai, visuomenės sveikata – vis dar podukros vietoje? Panašu, kad ne. Naujoji Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ir jos rodomas dėmesys, rūpestis nuteikia, kad sektoriuje papūs nauji vėjai.