2025 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narys Arvydas Pocius kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas sukurti taisykles ir teisės aktus, kurie apspręstų, kaip veiktų teisingumo sistema, jeigu Lietuvoje būtų įvesta karo padėtis.
„Šiandien Lietuva yra saugi šalis, tačiau turime būti budrūs ir pasiruošę, kad niekas mūsų neužkluptų netikėtai. Jeigu būsime atlikę namų darbus, valstybė bus tinkamai apsaugota, net esant sudėtingiausioms situacijoms.
Karo padėties metu reikėtų labai greitai reaguoti į nusikaltimus, susijusius su drausmės pažeidimais, dezertyravimu, neteisėtu jėgos panaudojimu, tarptautiniais nusikaltimais žmogiškumui, o teisingumo sistema su tokia veika neturi nei praktinės, nei akademinės patirties. Nevyksta jokie mokymai, nėra reikalingų įstatymų, nėra specializuotų institucijų. Galbūt reikėtų pagalvoti apie karo lauko teismo institutą, karo policijos įgaliojimų peržiūrą“, – sakė parlamentaras.
Ukrainoje vykstant karui, labai trūksta teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų, finansavimas ženkliai sumažėjo, bylų skaičius išaugo, o teisingumo procedūrų laukimo trukmė pailgėjo 3 kartus. Ukrainos vyriausybė ėmėsi vykdyti teismų reformą, o teisėjai ir kiti pareigūnai pradėjo mokytis perimti tarptautinių nusikaltimų tyrimo patirtį iš Balkanų šalių.
„Rusijai užpuolus Ukrainą, šalyje susidarė sudėtinga situacija, kuriai įstatymai ir teisės aplinka nebuvo paruošta. Labai greitai reikėjo priimti daugybę naujų įstatymų, kaip turi veikti valstybės institucijos esant karo padėčiai. Pareigūnų gali trūkti, informacinės sistemos gali neveikti, fiziškai sunaikinami pastatai, o poreikis vykdyti teisingumą kaip tik labai išaugtų. Lietuva nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai numačiusi, kaip veiktų teismai, prokuratūra, kaip būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai, kokie būtų pareigūnų įgaliojimai“, – kalbėjo A. Pocius.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. priėmė naujos redakcijos Karo padėties įstatymą, tačiau jame nėra detaliai reglamentuota institucijų veikla, o teisingumo vykdymo klausimai aptarti minimaliai.