Seimo nario A. Zuoko pranešimas: „Įregistruotos pataisos: svarbiausi viešojo sektoriaus sprendimai – tik su kaštų ir naudos analize“

2025 m. gegužės 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Viešajame sektoriuje priimami sprendimai dažnai kainuoja milijonus, tačiau iki šiol daugelis jų nebuvo vertinami ekonominiu pagrindu. Seime registruota pataisa, kurią priėmus, sprendimai dėl reikšmingų viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo dokumentų privalės būti grindžiami kaštų ir naudos analize. Iniciatyvą teikia Seimo nariai Artūras Zuokas, Raimondas Kuodis ir Artūras Skardžius.

Pataisos numato, jog viešieji pirkimai, kurių vertė viršija 150 tūkst. eurų, taip pat strateginės valstybės pažangos programos, turės būti įvertinti ne tik pagal kainą, bet ir pagal realią jų grąžą visuomenei – alternatyvas, ilgalaikį poveikį, efektyvumą.

„Laikas valstybei pradėti galvoti kaip šeimininkui, kuris prieš statydamas tiltą pasitikrina, ar šioje vietoje išvis yra upė. Pagaliau turi baigtis laikai, kai valstybės vardu yra priimami sprendimai be aiškios grąžos vertinimo. Ir būtent kaštų ir naudos analizė privalo tapti būtina sąlyga, jei norime išvengti klaidų, kurios brangiai kainuoja tiek mokesčių mokėtojams, tiek valstybei“, – teigia pataisų iniciatorius, Seimo narys A. Zuokas.

Pasak Raimondo Kuodžio, ši iniciatyva – tai bandymas sustabdyti „pinigų išleidimo be pasekmių“ kultūrą. „Kai nėra analizės ir vertinimo, viešieji pinigai tampa švaistymo įrankiu. Turime pradėti mąstyti taip, kaip mąsto atsakingas investuotojas – skaičiuoti, lyginti, vertinti ne tik šiandieną, bet ir rytojų“, – pabrėžia jis. Mokesčių mokėtojų pinigai turi būti leidžiami tik tada, kai įrodoma, kad sprendimas išties naudingas. Tai pagrindinis principas, kurį Seimo nariai siekia įtvirtinti pataisomis, įvesdami kaštų ir naudos analizės prievolę strateginiuose sprendimuose.

„Ar valstybė gali išleisti milijonus be klausimo „už ką ir kodėl“? Iki šiol – galėjo. Ši pataisų iniciatyva padėtų tam tašką: valstybės sprendimai turėtų pereiti rimtą ekonominį „filtrą“, o ne remtis vien politinėmis nuojautomis,“ – akcentuoja Seimo audito komiteto pirmininkas A. Skardžius.

Jei pataisos sulauks pritarimo Seime ir įstatymas įsigalios, per pusmetį Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti analizės metodiką. Nuo to momento viešojo sektoriaus sprendimai, turintys reikšmingą poveikį valstybės ištekliams ar visuomenei, bus vertinami pagal aiškiai apibrėžtus ekonominio pagrįstumo kriterijus.