2024 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Ar per kelias dienas Remigijaus Žemaitaičio retorika pakito tiek, kad jis jau tinka prezidentui Gitanui Nausėdai ir numanomai centro kairės koalicijai?
Spalio 14 d. prezidentas Gitanas Nausėda, paklaustas apie R. Žemaitaičio ir jo partijos perspektyvas būsimo Seimo koalicijoje, atsakė, kad nori „pamatyti šio žmogaus elgesio ir retorikos pokyčius po rinkimų“. Jis abejojo, ar mėginimas „mūsų visuomenėje platinti tam tikrus naratyvus“ yra R. Žemaitaičio „tęstinis įsitikinimas“. Prezidentas leido suprasti, kad tada ir apsispręstų – pamatęs elgesio ir retorikos pokyčius.
Ilgai nereikėjo laukti. Vos po dviejų dienų, spalio 16 d., Frederikas Jansonas jau pastebėjo, kad „po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“. Įsiklausykime atidžiau, ar tikrai kinta. Antai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad kinta į kitą pusę: sako pastebėjusi tik „dar radikalesnę retoriką iš Žemaitaičio“.
Kelios valandos po minėtos prezidento užuominos apie laukiamus „retorikos pokyčius“, R. Žemaitaitis LRT „Forume“ dėl savo retorikos kaltino jį kritikuojančius liberalus ir konservatorius, kurie „du tris mėnesius tampė tą pūslę (...) ir tikrai daug pritampė šituo klausimu“. Tai manipuliacija: šitą „pūslę“ savo feisbuke nuolat tampė pats R. Žemaitaitis. Mes tik reagavome į antisemitinį srautą ir galiausiai jį paskelbėme moraliniu persona non grata. Girdėdamas, kad po Seimo rinkimų R. Žemaitaitis dėl savo žodžių toliau kaltina kitus, o ne save, vertinu tai kaip nekintančią retoriką.
Po pernai gegužę paskelbtos ir vėliau pakartotos buitiniu antisemitizmu persunktos skaičiuotės R. Žemaitaitis paskelbė daugiau kaip dešimtį publikacijų ir įrašų, kuriais nuvertino Holokaustą ir neturėdamas istoriko išsilavinimo tendencingai „tyrinėjo“ žydų tautybės asmenų vaidmenį vykdant nusikaltimus prieš lietuvių tautą.
Manau, būtent tą patį naratyvą R. Žemaitaitis toliau skleidė ir dvi dienos po Seimo rinkimų, viena diena po prezidento užuominos – spalio 15 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. Ten jis kalbėjo: „Taip, aš kartais labai emociškai pasisakau. Bet aš aiškiai buvau pasakęs, kad aš kalbu apie žydus, kurie buvo NKVD, ir aš aiškiai atsiprašiau tų žydų, kurie yra dori, kurie sąžiningi, kurie dirba mūsų valstybei, kurie ištikimi mūsų valstybei ir iš tikrųjų prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo. (...) Tikrai negerbiu tų žydų tautybės žmonių, kurie buvo kagėbistai, enkavėdistai (...) ir prisidėjo prie žmonių trėmimo“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Išrinktasis Seimo narys, „Nemuno aušros“ lyderis čia toliau tęsią savo naratyvą ieškodamas išskirtinės žydų atsakomybės už sovietų nusikaltimus prieš lietuvius. Selektyvus vienos tautybės įvardijimas yra sąmoninga logikos klaida ir ne kas kita kaip antisemitizmas.
Retorinis žydų siejimas su NKVD iš esmės nesiskiria nuo 2023 m. jo pasisakymo feisbuke, kurį vertino ir Konstitucinis Teismas: „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“
Be to, dar per rinkiminius debatus R Žemaitaitis vėl paskleidė šmeižtą, kad Seimo nario, signataro Emanuelio Zingerio tėvas Mykolas Zingeris 1940–1941 m. atseit vadovavo milicijai ar NKVD.
Vadinasi, R. Žemaitaitis toliau platina antisemitinį naratyvą. Pagal Holokausto atminimo tarptautinio aljanso metodiką, jo žodžiai atitinka antisemitizmo apibrėžimą, kai „žydai, kaip tokie, arba žydų bendruomenė melagingai, dehumanizuojant, demonizuojant arba stereotipiškai kaltinami“.
Kas liepė klausyti ir išgirsti R. Žemaitaičio retorikos pokyčius? Kokios jėgos suinteresuotos išversti jo žodžius į kitą pusę ir atvesti „Nemuno aušrą“ į būsimą koaliciją?..
Ar atsakymų į retorikos aidus turėtume ieškoti Klaipėdoje, kurios savivaldybės vicemerė, patekėjusi su Nemuno aušra į Seimą, kartu prieš srovę atplukdo ir Klaipėdos trąšų krovos verslų pageidavimą švelniau taikyti sankcijas Baltarusijai? Kai Jo Ekscelenciją Seimas pripažįsta kaip pažeidžiamą dėl ryšių su trąšų verslu, ar ne tuomet ir kyla pagunda švelniau vertinti ne tik iš susijusių klaipėdiečių branduolio susibūrusios partijos lyderio retoriką, bet ir gyvybiškai svarbias sankcijas kai kuriems verslams Klaipėdoje?
Galų gale net jeigu R. Žemaitaitis visiškai nustotų minėjęs žydų tautą su neigiama potekste, lieka juridinis faktas – Konstitucinio Teismo išvada, kad R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Negi absoliuti klausa Prezidentūroje, kai retorikos pokyčiai išgirstami už girdimumo diapazono ribų, nusvers ir šį faktą?