Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
„Gynybos pramonė turi tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos transformacijos varikliu“ – šią frazę girdime kaip mantrą jau ne pirmą kartą. Ją kartoja ir politikai, ir verslas. Tačiau kas iš to, jei žodžiai kartojami, o realių veiksmų ir lyderystės imtis stokojama?
Dešimtys milijardų eurų, kurie artimiausiais metais bus skirti šalies gynybai, yra Lietuvos žmonių pinigai. Jie turi būti investuojami atsakingai. Valstybei priklausantis gynybos pramonės įmonių holdingas galėtų tapti vienu pagrindinių instrumentų, užtikrinančių, kad šios lėšos dirbtų Lietuvos ekonomikai, o ne iškeliautų svetur.
Buhalterija vietoje strategijos
Apie tokį instrumentą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete diskutavome dar nuo pavasario. Esu įsitikinęs – jo reikėjo jau vakar. Tik valstybės galimybė investuoti į gynybos įmonių kapitalą, dalyvauti jų valdysenoje ir galiausiai generuoti pelną Lietuvai gali užtikrinti sisteminį įsitvirtinimą šiame sektoriuje.
Taip, „Rheinmetall“ atėjimas privertė Vyriausybę ieškoti naujų sprendimų ir buvo rastas modelis, jungiantis valstybinės grupės „Epso-G“ bei Giraitės ginkluotės gamyklą. Tačiau tai tik vienkartinis, situacinis sprendimas. Jis nesprendžia sisteminės problemos: kaip užtikrinti, kad Lietuva turėtų ilgalaikį, konkurencingą gynybos pramonės pagrindą.
Dar 19-osios Vyriausybės metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaujama Demokratų sąjungos „Vardas Lietuvos“ Luko Savicko, suprasdama gynybos pramonės įmonių holdingo svarbą, palaikė idėją ir per gana trumpą laiką sukūrė „žaliąjį koridorių“ ateinančioms investicijoms. Tačiau Finansų ministerija veikė priešingai – stabdė procesą ir kartojo, esą „per anksti“, o kaip buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras sako – „buvo nuolat atsimušama į stiklines lubas, keliant šį svarbų klausimą“.
Dar daugiau – Demokratų frakcijos susitikime su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe išgirdome, kad holdingas negali atsirasti iš anksto. „Jis turi būti sukurtas tik tada, kai jau turėsime brandžias įmones. Nes jei dabar investuotume kad ir šimtą milijonų, tai būtų tik išlaidos, o pajamų dar nebūtų“, – susitikimo metu teigė KAM viceministrė Loreta Maskaliovienė, kuruojanti holdingo kūrimo klausimą.
Į klausimą, ar jau numatyta, kada Lietuvoje galėtų atsirasti gynybos pramonės įmonių holdingas, buvo atsakyta ne – esą holdingas bus įsteigtas tik tuomet, kai atsiras investuotojai. Toks pasiteisinimas yra absurdiškas, jis stumia Lietuvą į užribį ir visiškai prieštarauja strateginio planavimo logikai.
Išgirdus tokius atsakymus, belieka liūdnai konstatuoti, kad kol mes „strateguojame strategiją“, kitos šalys – Suomija, Rumunija, Vokietija, Lenkija – tiesiog stato gamyklas ir užpildo rinką.
Akivaizdu, kad laikyti holdingą vien buhalteriniu įrankiu – klaida. Jis turi būti proaktyvus investicijų pritraukimo mechanizmas. Investuotoją reikia pasitikti atlikus namų darbus, o ne su pažadu, kad „kai jūs ateisite, tada mes juos padarysime“.
Rizikuojame likti „skambučių centru“
Gynybos pramonės esmė – ne tik darbo vietos ar surinkimo linijos. Didžiausia pridėtinė vertė slypi tyrimų bei vystymo etapuose. Jei norime tapti tikrais rinkos žaidėjais, turime investuoti į kapitalą ir tapti jungtinių gynybos pramonės įmonių dalininkais. Priešingu atveju liksime tik „skambučių centru“, o didžiausia pridėti vertė iškeliaus į užsienį.
Pavyzdžių netrūksta: sprogmenų gamyba – diskusijos vyksta metus, bet realių sprendimų nėra, kai tuo metu kitos šalys jau stato gamyklas. Tankų gamyba – jei norime būti rimta jėga, turime kurti pramoninę infrastruktūrą Lietuvoje, o ne vien pirkti iš užsienio. Jungtinių įmonių modelis su „Rheinmetall“ ar Prancūzijos ir Vokietijos ginklų gamybos grupėKNDS galėtų atnešti tiek žinių, tiek pelno Lietuvai, jei tik valstybė ryžtųsi investuoti.
Kalbantis su JAV ir Europos gynybos pramonės atstovais akivaizdu – ateitis priklauso partnerystėms ir bendram kapitalui. Naujosios technologijos (dronai, autonomija ir t.t.) ateina tik per bendras iniciatyvas. Šioje srityje valstybės vaidmuo – esminis.
Tad klausimas paprastas: kiek dar Vyriausybė ir ministerijos kartos mantras vietoje to, kad sukurtų realų gynybos pramonės įmonių holdingą Lietuvoje? Metas baigti strateguoti strategijas – reikia užsibrėžti konkrečius tikslus ir juos įgyvendinti. Kol mes braižome schemas, kiti jau lieja betoną ir užima rinką.
Laikas Finansų ministerijai imtis veiksmų, Krašto ir apsaugos ministerijai – lyderiauti ir aiškiai įvardyti holdingo poreikio būtinybę, o Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – nesugadinti to, kas jau buvo padaryta 19-osios Vyriausybės metu.