Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. liepos 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma dėl rengiamo 2026 m. valstybės biudžeto kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Kreipimesi į STT nurodoma, kad viešuose šaltiniuose paskelbta informacija leidžia susidaryti įspūdį, kad Seimo nariai galėjo būti spaudžiami ne tik pažeidžiant svarbų konstitucinį principą dėl laisvo Seimo nario mandato, bet ir atskleidžiama, kad Seimo socialdemokratų frakcijoje galimai vyks prekybiniai mainai formuojant 2026 m. valstybės biudžetą, kas atitinka Baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje „Prekyba poveikiu“ aprašomas veikas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaip tik šiuo metu Finansų ministerija rengia būsimų metų valstybės biudžeto projektą, kurio papildomos pajamos tapo aiškesnės po mokestinių pakeitimų, priimtų Seimo pavasario sesijoje.
Pasak J. Razmos, ypatingai nerimą kelia užuominos, kad biudžeto papildomos pajamos gali būti išdalintos netiesioginiam Seimo LSDP frakcijos narių papirkinėjimui. Tai ne tik diskredituotų įvykdytus mokestinius pakeitimus, bet ir pažeistų Konstitucijos ir Biudžeto sandaros įstatymų principus ir kompromituotų įvykdytą mokestinę pertvarką.
„Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnio nuostatomis, kreipiuosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas skirti ypatingą dėmesį stebėti procesui, kaip rengiamas 2026 m. biudžetas, o kai bus parengtas – atlikti korupcijos rizikų vertinimą, siekiant užkardyti veikas, kurias žurnalistas Tadas Ignatavičius, pasiremdamas frakcijos narių liudijimais, aprašė straipsnyje: „Už uždarų durų – trūkusi G. Palucko kantrybė: įpykęs dėl balsavimo ėmė grasinti“. Taip pat prašau informuoti apie priimtus sprendimus“, – akcentavo J. Razma.
Kaip teigiama Seimo nario kreipimesi, iš Konstitucijos kyla išimtiniai Vyriausybės įgaliojimai formuojant ir įgyvendinant valstybės biudžetą, todėl Ministras Pirmininkas turi reikšmingus svertus daryti įtaką valstybės biudžeto projektui. Kadangi premjeras yra ir didžiausios, valdančiosios daugumą sudarančios partijos pirmininkas, jo svertai paveikti, kam ir kiek asignavimų atiteks patvirtinus biudžetą, išauga ir dėl straipsnyje minimos prievolės frakcijos nariams laikytis partinės linijos. Dėl visų paminėtų aplinkybių atsiranda korupcijos rizika.