Spaudos centras
Spaudos centras
2026 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją su siūlymu suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse. Tai leistų visus Lietuvos piliečius vienodai išmokyti valstybinės kalbos, nepriklausomai nuo jų lankomos mokyklos tipo.
Šiuo metu ministerija derina Bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektą, siekdama įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbai būtų skiriama ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai. Tačiau tame projekte numatomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius tokių mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje yra mažesnis lyginant su lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiumi lietuviškų mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje.
Kitaip tariant, nuo rugsėjo 1-osios lietuviškų mokyklų pirmokai, kaip ir dabar, turės 8 savaitines lietuvių kalbos pamokas, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai – po 7 savaitines pamokas. Tuo metu tautinių mažumų mokyklų pradinukai 1–4 klasėse turės po 7 savaitines lietuvių kalbos pamokas. Taigi, tautinių mažumų mokyklų pirmokai lietuvių kalbos pamokų turės viena savaitine pamoka mažiau. Toks skirtumas skirtingo tipo mokyklose per vienerius mokslo metus sudaro 35 pamokas.
L. Kasčiūnas pastebi, kad pagal iki šiol galiojančią tvarką lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę. Tuo tarpu tautinių mažumų mokyklose pradinukai 1–4 klasėse turi po 5 savaitines pamokas. Per ketverius mokslo metus lietuvių kalbos pamokų skirtumas skirtingo tipo mokyklose sudaro 315 pamokų. Vertinant aritmetiškai, susidarantis žinių ir gebėjimų skirtumas prilygsta beveik dviem papildomiems mokymosi metams.
„Nors dabar situacija keičiasi į gerą, tačiau skirtumas, kad ir nedidelis, išlieka. Valstybinės kalbos išmokimo sąlygos ir prielaidos yra plačiai išanalizuotos ir tebeanalizuojamos mokslinėje literatūroje, todėl tai, kad iki šiol nėra sukurtos veiksmingos sistemos, leidžiančios tautinių mažumų mokiniams tinkamai išmokti valstybinę kalbą, tik įrodo tęstinio lygiateisiškumo principo ir konstitucinių tokių asmenų teisių ignoravimo faktą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, tokie lietuvių kalbos pamokų skirtumai apskritai laikytini prieštaraujančiais siekiui visus Lietuvos piliečius išmokyti valstybinės kalbos. Nepriklausomai nuo lankomos mokyklos tipo šis siekis negali būti ribojamas ar kitaip varžomas siejant jį su kitų kalbų (net gimtosios kalbos) pamokų skaičiumi.
Švietimo įstatyme yra įtvirtintas vienas pagrindinių švietimo sistemos principų – lygių galimybių principas. Tai reiškia, kad švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują. Akivaizdu, kad Lietuvoje besimokantiems tautinių mažumų mokiniams nesukūrus sistemos, leidžiančios tinkamai išmokti lietuvių kalbą, šis principas būtų esmingai pažeistas sumažinant jų galimybes pilna apimtimi naudotis tomis teisėmis, kurias suteikia tinkamas valstybinės kalbos mokėjimas.
Todėl Seimo narys kartu kreipėsi į Vaiko teisų apsaugos kontrolierių įstaigą, prašydamas įvertinti, ar numatomas mažesnis lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklų pirmokams, lyginant su lietuviškų mokyklų pirmokais, nepažeidžia vaiko teisių ar jo teisėtų interesų. „Tikiuosi, kad įstaiga pateiks savo pastabas dėl mokymosi sąlygų netolygumo ir menkesnių galimybių mokytis lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų mokiniams“, – pridūrė L. Kasčiūnas.