Spaudos centras
Spaudos centras
2026 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta valdančiųjų iniciatyvai atsisakyti PUPP slenkstinio lygio reikalavimo keliant į aukštesnę ugdymo pakopą. Siūlymą nepritarti Seimo narių pataisoms buvo išsakiusios Lietuvos gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų bei mokyklų vadovus vienijančios asociacijos.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininko Liutauro Kazlavicko, išvadą rengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ne pirmą kartą neįsiklauso nei į opozicijos, nei į švietimo bendruomenės argumentus. Šiuo sprendimu siunčiamas pavojingas signalas: jei kartelės nepasiekiame, ją galime panaikinti. Tačiau, jei į mokymosi spragas atsakome nuleisdami švietimo kokybės kartelę, problemos neišnyksta – mes jas tik paslepiame.
„PUPP kartelės atsisakymas nėra pagalba vaikui – tai problemos paslėpimas po kilimu. Jei mokinys į 11 klasę perkeliamas su vienetu, o valstybė jam sako „viskas gerai, keliauk toliau“, mes jam ne padedame, o tiesiog ignoruojame problemą. Mažinti reikalavimus lengva, tikras rūpestis mokiniu yra ne kartelės naikinimas, o tikslingesnė pagalba po NMPP, kai problemos išryškėja dar 8-oje klasėje“ – sako L. Kazlavickas.
Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad problema, kai didelė dalis vaikų negeba pasiekti slenkstinio lygio yra reali. Kai kuriose savivaldybėse neigiamą PUPP įvertinimą gauna iki 46 proc. mokinių. Tačiau, jo teigimu, tokie rezultatai turėtų būti argumentas stiprinti pagalbą, o ne mažinti reikalavimus. Jeigu matoma, kad daliai mokinių ir mokyklų vis dar reikia daugiau laiko pasirengti, galima svarstyti papildomą įsigaliojimo atidėjimą ir kartu numatyti konkrečias priemones pasiekimams gerinti. Tačiau tokia alternatyva nepasirinkta.
Pasak parlamentaro, dar 2024 metais buvo nuspręsta dvejiems metams atidėti slenkstinio lygio taikymą, kad mokyklos, savivaldybės ir valstybė galėtų geriau pasirengti pokyčiams, o mokiniams būtų suteikta daugiau pagalbos. Todėl, jo teigimu, šiandien logiška būtų pirmiausia įsivertinti, kokių rezultatų davė papildomas pasirengimo laikotarpis ir kokių papildomų priemonių dar reikia.
Kritiką išsakančios Lietuvos gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų bei mokyklų vadovus vienijančios asociacijos teigia, kad siūlymas atsisakyti slenkstinio lygmens yra fragmentinis, nesprendžiantis esminių mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų ar turinčių žemesnius pasiekimus, ugdymo problemų, neparemtas ilgalaikiais tyrimais bei sistemiška poveikio analize. Toks sprendimas sudaro prielaidas trumpalaikiam reagavimui į situaciją, tačiau nesprendžia tikrųjų akademinių pasiekimų gerinimo priežasčių – ankstyvosios pagalbos, individualios pažangos stebėsenos, mokymosi pagalbos stiprinimo ir nuoseklaus mokymosi kultūros formavimo.
Panašios pozicijos laikosi ir dalis savivaldybių, pažymėjusi, kad leidimas tęsti mokymąsi nepasiekus slenkstinio pasiekimų lygio prieštarauja siekiui užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę ir nuoseklią mokinių pažangą.
Reikalavimas PUPP metu pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygį buvo priimtas 2022 metais, tačiau jo taikymas 2024 m. buvo atidėtas dvejiems metams. Ši nuostata turi įsigalioti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. PUPP slenkstinis pasiekimų lygis reiškia minimalų matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros žinių ir gebėjimų standartą, būtiną pagrindiniam išsilavinimui įgyti. Vyriausybė pritaria šio reikalavimo atsisakymui.
Daugiau informacijos:
Seimo narys Liutauras Kazlavickas
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas
Mob. 0 610 15435
El. p. [email protected]