Spaudos centras
Spaudos centras
2026 m. birželio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Mes vis dar kovojame su vakarykštėmis priklausomybėmis. Tuo metu naujos jau taikosi į mūsų vaikus.
Per daugiau kaip keturis dešimtmečius visuomenės sveikatos srityje teko matyti ne vieną epidemiją ir ne vieną kovą dėl žmonių sveikatos. Keitėsi ligos, keitėsi technologijos, keitėsi visuomenė. Tačiau vienas scenarijus kartojasi stebėtinai nuosekliai.
Pirmiausia mokslas įspėja apie naują grėsmę. Tuomet atsiranda teigiančių, kad mokslinių įrodymų dar nepakanka. Verslas ramina, jog viskas saugu, o politikai delsia, nes sprendimai nėra populiarūs. Praeina dešimt ar penkiolika metų, ir beveik visi pripažįsta, kad veikti reikėjo gerokai anksčiau.
Šiandien, mano įsitikinimu, vėl esame būtent tokioje situacijoje. Tik šį kartą kalbame ne apie tradicines cigaretes ir ne apie vakar dienos narkotikus. Kalbame apie elektronines cigaretes, nikotino maišelius ir vis naujas priklausomybę sukeliančių produktų formas, kurių pagrindinis taikinys – vaikai ir jaunimas.
Tuo tarpu, medikai įspėja, kad paauglių smegenys ypač jautrios nikotinui. Elektroninės cigaretės skatina greitą priklausomybės formavimąsi, impulsyvumą ir elgesio sutrikimus. Elektroninių cigarečių aerozolis sukelia kvėpavimo takų uždegimą jau po pirmojo įkvėpimo. Vaikų plaučiai vystosi iki 25 metų, todėl ankstyvi pažeidimai yra negrįžtami, o pasyvus aerozolis kenkia ir nevartojantiems vaikams. Tai nėra atsitiktinai atsiradę produktai. Tai kruopščiai apgalvotas verslo modelis. Kuo anksčiau jaunas žmogus tampa priklausomas nuo nikotino, tuo didesnė tikimybė, kad jis liks ilgalaikiu vartotoju.
Maža to, šiandien Lietuvoje susiduriame su rinkos interpretacijomis, neatskleista produktų sudėtimi, sudėtingu sankcijų įgyvendinimu ir ribotais kontrolės resursais. Nors Lietuva turi aiškų teisinį pagrindą – tiek per PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, tiek per nacionalinius teisės aktus, esminis iššūkis kyla tuomet, kai šios teisinės normos susiduria su realiu produktų prieinamumu ir patrauklumu nepilnamečiams būtent Lietuvos rinkoje.
Tai nėra inovacija. Tai – priklausomybės rinkodara. Ir šiandien ji vystosi gerokai sparčiau negu visuomenės sveikatos politika.
Istorija kartojasi
Prisiminkime, kaip buvo prieš dvidešimt metų. Kai Lietuvoje buvo siūloma uždrausti rūkyti restoranuose ir kavinėse, netrūko perspėjimų, kad žlugs verslas, sumažės klientų, bus suvaržyta pasirinkimo laisvė. Dar anksčiau panašūs argumentai buvo girdimi svarstant draudimą rūkyti lėktuvuose.
Šiandien jaunesnei kartai net sunku patikėti, kad kažkada buvo galima rūkyti ne tik lėktuvuose, bet ir universitetuose, darbo kabinetuose ar net gydymo įstaigose.
Kas šiandien norėtų grįžti į tokį pasaulį? Niekas. Verslas prisitaikė. Žmonės laimėjo. Laimėjo ir visuomenės sveikata.
Istorija rodo labai aiškiai: sprendimai, kurie iš pradžių atrodo pernelyg drąsūs ar net radikalūs, po keliolikos metų tampa savaime suprantama civilizuotos visuomenės norma. Esu įsitikinęs, kad lygiai taip pat bus vertinamos ir elektroninės cigaretės.
Svarbiausia AIDS pamoka
Per savo profesinį gyvenimą iš ŽIV epidemijos išmokau vieną ypač svarbią pamoką. Žmogaus elgesio neįmanoma pakeisti vien draudimais ar baudomis. Negalima žmogaus priversti nerūkyti. Negalima jo priversti nevartoti narkotikų. Negalima priversti gyventi sveikai.
Ilgalaikiai pokyčiai prasideda tik tada, kai žmogus pats nusprendžia keistis. Todėl tikroji prevencija prasideda šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje. Ji prasideda nuo pasitikėjimo, gebėjimo kalbėtis ir noro suprasti žmogų.
Tačiau iš šios pamokos negalima daryti klaidingos išvados, kad valstybė neturi veikti. Priešingai. Jeigu negalime žmogaus priversti pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą, privalome kurti tokią aplinką, kurioje sveikas pasirinkimas būtų lengviausias pasirinkimas, o žalingi produktai būtų kuo mažiau prieinami, ypač vaikams.
Būtent todėl ribojame alkoholio reklamą. Todėl ribojame tabako prieinamumą. Todėl saugome vaikus nuo lošimų. Ir lygiai dėl tos pačios priežasties turime ryžtingai spręsti elektroninių cigarečių problemą.
Kiek dar kartų kartosime tą pačią klaidą?
Dažnai girdžiu sakant: „Palaukime daugiau mokslinių įrodymų.“
Šią frazę girdžiu jau daugiau kaip trisdešimt metų. Ją girdėjau kalbant apie tabako žalą. Apie pasyvų rūkymą. Apie draudimą rūkyti viešose vietose.
Kiekvieną kartą mokslas galiausiai pasirodydavo teisus. Tik klausimas likdavo tas pats – kiek žmonių sveikata buvo paaukota, kol pagaliau nusprendėme veikti? Nenorėčiau, kad po dešimties ar penkiolikos metų lygiai taip pat kalbėtume apie elektronines cigaretes.
Valstybė turi būti vienu žingsniu priekyje
Todėl artėjančioje rudens Seimo sesijoje teiksiu įstatymo projektą, kuriuo sieksiu uždrausti vienkartinių elektroninių cigarečių pardavimą Lietuvoje. Tikiuosi kolegų iš įvairių Seimo frakcijų palaikymo.
Tai nėra kova prieš verslą. Priešingai. Visada palaikysiu verslą, kuris kuria sveikesnę, pažangesnę ir stipresnę Lietuvą. Tačiau negalime vadinti inovacija produkto, kurio verslo modelis grindžiamas naujų priklausomų vartotojų paieška.
Lietuvos elektroninių cigarečių rinkos vaizdas atskleidžia kaip stipriai reali situacija prasilenkia su teisės aktų reikalavimais. Beveik devyni iš dešimties tirtų bandinių ir net 96 proc. patikrintų elektroninių cigarečių modelių neatitiko nustatytų reikalavimų, o situacija iš esmės nepasikeitė ir po griežtesnių ribojimų įsigaliojimo. Dažniausi pažeidimai siejami su neatskleista produktų sudėtimi, ingredientų nenurodymu ir platintojų interpretacijomis. Nors baudos skiriamos, dalis jų lieka nesumokėtos ir ginčijamos teismuose, todėl silpnėja atgrasomasis poveikis. Sankcijos realiai neįgyvendinamos, o rinkos priežiūra šiandien yra kritinė grandis, be kurios draudimai lieka tik formaliais.
Vaikai neturi tapti rinkodaros strategijos dalimi. Tabako pramonės taktika turi būti aiškiai atskleista. Ji sąmoningai taikosi į jaunus vartotojus, pasitelkdama socialinius tinklus, vaikams patrauklų turinį ir dezinformaciją. Turime užtikrinti, kad visuomenės sveikata, o ypač vaikų ir paauglių gerovė, būtų aukščiausias prioritetas. Valstybės pareiga – juos apsaugoti.
Prevencija – tai investicija į ateitį
Per daugelį metų teko matyti įvairių valstybių patirtį. Nė viena valstybė nelaimėjo kovos su priklausomybėmis vien represinėmis priemonėmis.
Tačiau geriausių rezultatų pasiekė tos šalys, kurios nuosekliai investavo į ankstyvąją prevenciją, į šeimą, į mokyklą, į psichikos sveikatą, į bendruomenes ir į vaikų gyvenimo įgūdžius.
Prevencija nėra draudimų gausa. Prevencija – tai gebėjimas sukurti tokią visuomenę, kurioje žmogui nereikia bėgti nuo savo gyvenimo.
Todėl dažnai kartoju: Prevencija yra išmintingiausia investicija į sveikatą.
Šiandien norėčiau pridėti dar vieną mintį: Išmintingiausia investicija į valstybės ateitį – vaikai, kurie neužauga priklausomi.
Dar viena pamoka, kurią išmokau per ilgus darbo metus, labai paprasta: Sėkmingiausia priklausomybių politika nėra ta, kuri pastato daugiau reabilitacijos centrų. Sėkmingiausia yra ta, kuriai jų reikia vis mažiau.
Todėl šiandien kviečiu diskutuoti ne tik apie narkotikus. Kviečiu kalbėti apie mūsų vaikų ateitį. Apie tai, kokią aplinką jiems kuriame. Apie tai, ar valstybė sugebės atpažinti rytdienos grėsmes dar šiandien. Nes visuomenės sveikatos istorija nuolat primena vieną labai svarbią taisyklę: Valstybės stiprybę lemia ne tai, kiek ligų ji geba gydyti. Valstybės stiprybę lemia tai, kiek jų ji sugeba užkirsti kelią atsirasti.
Šiandien minima Tarptautinė kovos su narkotikais ir neteisėta jų apyvarta diena yra gera proga tai prisiminti. Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama sutelkti Pasaulio šalis veiksmams ir sukurti visuomenę be narkotikų, šią dieną įsteigė dar 1987 m. Todėl kasmet birželio 26 dieną skiriame prisiminti, kaip svarbu yra didinti visuomenės sąmoningumą apie priklausomybių žalą, kovoti su neteisėta prekyba ir skatinti pagalbą kenčiantiems.
Tačiau dar svarbiau – pagaliau pradėti veikti. Kol naujoji priklausomybių epidemija dar netapo rytdienos skaudžia statistika.
Daugiau informacijos:
Prof. Dr. Saulius Čaplinskas
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Tel. +370 5 20 92127
Mob. +370 610 20146
El. p. [email protected]