Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: Baltijos šalys susiduria su tylia krize – Rygoje drauge ieškota sprendimų dėl vaikų psichikos sveikatos, priklausomybių ir demografijos

2026 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje daug dėmesio skirta psichikos sveikatai, priklausomybių prevencijai, šeimos politikai, demografiniams iššūkiams bei vaikų ir jaunimo gerovei. Diskusijose aktyviai dalyvavau ir aš, keldamas klausimus dėl prevencijos politikos efektyvumo, regioninio bendradarbiavimo ir ilgalaikės sveikatos politikos krypties.

Renginyje ne kartą pabrėžta, kad Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais: augančiu psichologiniu nesaugumu, priklausomybėmis, mažėjančiu gimstamumu, visuomenės senėjimu bei didėjančia skaitmeninės aplinkos įtaka vaikų ir paauglių sveikatai.

Lietuva – PSO pripažintas pavyzdys alkoholio kontrolės srityje

Vienoje svarbiausių diskusijų aptarta alkoholio kontrolės politika Baltijos šalyse. Akcentavau, kad Lietuvoje taikytos priemonės – reklamos ribojimas, prekybos laiko trumpinimas ir prieinamumo mažinimas – davė aiškių rezultatų ir buvo oficialiai pripažintos Pasaulio sveikatos organizacijos kaip įrodymais pagrįsta politika.

Diskusijoje taip pat pabrėžiau, kad prevencinės priemonės tampa gerokai veiksmingesnės, kai panašią politiką taiko ir kaimyninės šalys. Buvo aptarta būtinybė derinti akcizų politiką bei mažinti skirtumus tarp valstybių, nes kitaip kyla šešėlinės prekybos ir vadinamojo „alkoholio turizmo“ rizika.

Dėmesys vaikų psichikos sveikatai ir socialinių tinklų poveikiui

Vienas svarbiausių posėdžio klausimų – vaikų ir paauglių psichikos sveikata. Aktyviai įsitraukiau į diskusiją apie tai, kokių realių veiksmų Baltijos šalys turi imtis, kad būtų stiprinama psichologinė gerovė, o ne tik gydomos pasekmės.

Taip pat kėliau klausimą dėl socialinių burbulų, dezinformacijos ir nuolatinio neigiamos informacijos srauto poveikio visuomenės psichikos sveikatai.

Diskusijose daug dėmesio skirta mobiliųjų telefonų bei socialinių tinklų naudojimo ribojimams vaikams. Pabrėžiau, kad svarbiausia šioje srityje yra visuomenei siunčiama aiški žinutė ir normų formavimas, ypač tėvams.

Posėdyje taip pat siūlyta Baltijos valstybėms formuoti bendrą požiūrį į socialinių tinklų naudojimo ribojimą vaikams iki 16 metų, siekiant geriau apsaugoti jų psichikos sveikatą.

Prevencija turi tapti visų sektorių atsakomybe

Diskusijose nuosekliai akcentavau, kad efektyvi sveikatos politika negali apsiriboti vien gydymo sistema. Būtinas sisteminis požiūris, apimantis švietimą, socialinę politiką, bendruomenes ir šeimos aplinką.

Kėliau klausimą, ar Baltijos šalys jau turi realiai veikiančius sisteminius modelius, ar vis dar tik kalba apie tokio požiūrio būtinybę.

Estijos atstovai pristatė įvairias tarpsektorines prevencijos priemones – nuo kovos su patyčiomis mokyklose iki koordinuotų psichikos sveikatos programų vaikams ir paaugliams.

Sveikatos politika negali būti atskirta nuo socialinės politikos

Svarbi diskusijų dalis buvo skirta demografijai, šeimos politikai ir gimstamumo mažėjimui.

Akcentavau, kad būtina vertinti, kurios dabartinės politikos priemonės neveikia ir kaip jas koreguoti, kad jos realiai padėtų šeimoms.

Diskusijose taip pat kalbėta apie darbo ir šeimos derinimą, lanksčias darbo sąlygas, nuotolinį darbą bei paramos šeimai sistemas.

Pabrėžta, kad vien finansinių priemonių nepakanka – būtina keisti ir visuomenės požiūrį, socialines normas bei ilgalaikę šeimos politikos kryptį.

Reikia stiprinti sveikatos duomenų analizę ir regioninį bendradarbiavimą

Posėdyje daug kalbėta apie sveikatos ekonomikos, duomenų analizės ir skaitmenizacijos svarbą. Pažymėjau, kad COVID-19 laikotarpiu statistikos institucijos stipriai pažengė į priekį, tačiau ši pažanga turi būti išlaikyta ir toliau stiprinama.

Diskusijose daug dėmesio skirta ir Baltijos šalių bendradarbiavimui sveikatos priežiūros srityje. Aptarta būtinybė koordinuoti ligoninių specializaciją regione, stiprinti bendrus viešuosius pirkimus, gerinti skubios pagalbos paslaugų koordinavimą pasienio teritorijose bei spartinti e. sveikatos sistemų suderinamumą.

Taip pat keliami klausimai dėl bendro Baltijos šalių dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose, sveikatos duomenų standartizavimo bei efektyvesnio antrinių sveikatos duomenų naudojimo mokslui, inovacijoms ir dirbtinio intelekto sprendimams sveikatos sektoriuje.

Pabrėžiau, kad Baltijos regionui būtina ne tik daugiau keistis informacija, bet ir kurti bendras ilgalaikes sistemas – nuo duomenų kokybės standartų iki bendrų dirbtinio intelekto ir sveikatos technologijų iniciatyvų.

Bendra atsakomybė už visuomenės ateitį

Baigiantis renginiui sutarta, kad Baltijos šalims būtina glaudžiau bendradarbiauti psichikos sveikatos, prevencijos, šeimos politikos ir sveikatos priežiūros prieinamumo srityse.

Posėdžio rekomendacijose numatyta stiprinti bendrą Baltijos šalių veiksmų planą psichikos sveikatos srityje, gerinti e. sveikatos sistemų suderinamumą, koordinuoti sveikatos duomenų politiką ir aktyviau keistis gerąja praktika.

Šiandien tampa akivaizdu: visuomenės sveikata prasideda ne ligoninėje, o šeimoje, mokykloje, bendruomenėje ir valstybės gebėjime laiku investuoti į prevenciją. Tik ilgalaikė, mokslu grįsta ir tarpsektorinė politika gali užtikrinti sveikesnę bei saugesnę Baltijos regiono ateitį.

Pakviečiau Baltijos šalių kolegas aktyviai dalyvauti birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikos srityse – strateginis valstybės pasirinkimas“, kurioje bus diskutuojama apie sveiko amžėjimo politiką, prevenciją ir ilgalaikius valstybės sprendimus visuomenės sveikatos srityje.