Seimo nario S. Čaplinsko pranešimas: Klaipėdos miesto poliklinikai reikia bendro stabilizavimo plano, o rezultatą turi pajusti pacientas  

2026 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Klaipėdos miesto poliklinikos problemų negalima paaiškinti viena priežastimi – vien finansavimo stoka, vien pačios įstaigos darbo organizavimu ar vien sveikatos sistemos pertvarka. Todėl ir sprendimas turi būti kompleksinis. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, svarbiausias vertinimo kriterijus čia turėtų būti paciento interesas – ar žmogus reikalingą pagalbą gauna laiku ir be nereikalingų kliūčių.

Rugsėjo 21 d. išplėstiniame nuotoliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasitarime Klaipėdos miesto poliklinikos situacija aptarta kartu su įstaigos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovais.

Diskusija parodė, kad būtina vienu metu matyti kelis problemos sluoksnius. Per pastaruosius dvejus su puse metų poliklinika neteko maždaug penktadalio pacientų, sumažėjo gydytojų ir slaugytojų, silpni dalies prevencinių programų rezultatai, reikia peržiūrėti personalo struktūrą ir darbo organizavimą. Kita vertus, realūs yra ir poliklinikos keliami klausimai dėl sutarčių, viršsutartinių paslaugų apmokėjimo bei metodikos, pagal kurią nustatomas finansuojamų paslaugų poreikis.

„Būtų per paprasta pasakyti, kad poliklinikai tereikia daugiau pinigų. Tačiau būtų lygiai taip pat klaidinga manyti, kad visas problemas įstaiga gali išspręsti pati. Turime matyti visą grandinę – nuo darbo organizavimo ir gebėjimo išlaikyti medikus iki to, kaip valstybė planuoja ir finansuoja paslaugas“, – sako S. Čaplinskas.

Svarbu nutraukti ir susidariusį uždarą ratą: mažėjant pacientų skaičiui mažėja įstaigos pajamos, sunkėja galimybės pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, blogėja paslaugų prieinamumas, o tai gali paskatinti dar daugiau žmonių rinktis kitas gydymo įstaigas. Todėl pavienis finansinis ar organizacinis sprendimas ilgalaikio rezultato neužtikrins.

Pasitarime išryškėjo ir platesnė problema – realus pacientų poreikis, gydymo įstaigos turimos galimybės ir finansuojamų paslaugų planavimas ne visada sutampa. Kai šie trys dalykai išsiskiria, pasekmes pirmiausia pajunta pacientas.

Vienas konkrečių pavyzdžių – specialistų paslaugos, kurioms poliklinika turi gydytojų, tačiau kai kurioms iš jų nėra sudarytos sutartys dėl apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Poliklinika nurodė vaikų gastroenterologo, vaikų pulmonologo ir dietologo paslaugas, o pasitarime jos atstovai teigė, kad mokamoms šių specialistų konsultacijoms skirti laikai yra užpildomi. Valstybinė ligonių kasa savo ruožtu paaiškino, kad sutartys sudaromos pagal nustatytą paslaugų poreikio planavimo metodiką.

„Jeigu specialistas yra, pacientui jo konsultacijos reikia, tačiau už paslaugą tenka mokėti pačiam arba jos ieškoti kitur, turime klausti, ar planavimo sistema pakankamai gerai mato realų žmogaus poreikį. Tai nereiškia, kad kiekvienas įstaigos pageidavimas automatiškai turi būti finansuojamas. Tačiau toks neatitikimas yra aiškus signalas, kurį būtina įvertinti“, – pabrėžia parlamentaras.

Pozityvu, kad pasitarime kalbėta ne tik apie problemas. Valstybinės ligonių kasos atstovai informavo, kad 2027 m. paslaugų planavimui bus naudojama atnaujinta metodika, kuri turėtų geriau atspindėti esamą situaciją ir paslaugų poreikio pokyčius. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai taip pat nurodė galimybę iš naujo įvertinti konkrečių paslaugų poreikį Klaipėdos miesto poliklinikoje.

Klaipėdos miesto poliklinikos situacijos negalima vertinti atskirai nuo platesnių miesto ir regiono sveikatos sistemos pokyčių. Keičiantis įstaigų funkcijoms, specialistų ir pacientų srautams, būtina stebėti ne tik tai, kaip pertvarkyta sistema, bet ir kokį realų poveikį šie pokyčiai turi paslaugų prieinamumui.

„Sveikatos sistemos pertvarkos rezultatas nėra pats įstaigų ar funkcijų perskirstymas. Rezultatas yra tai, ką pajunta pacientas – ar pagalbą gauna greičiau, ar turi kur kreiptis, ar jam nereikia savo lėšomis pirkti paslaugos, kuri pagrįstai turėtų būti prieinama sistemoje. Klaipėdos situacija šiuo požiūriu yra geras testas, kaip mūsų sprendimai veikia realiame gyvenime“, – sako S. Čaplinskas.

Pasitarime pasiūlyta Klaipėdos miesto savivaldybei, poliklinikai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai parengti bendrą 2027–2029 m. Klaipėdos miesto poliklinikos veiklos stabilizavimo planą su konkrečiais rodikliais ir atsakomybėmis. Plane turėtų būti numatyta sustabdyti pacientų skaičiaus mažėjimą, stabilizuoti gydytojų ir slaugytojų skaičių, peržiūrėti personalo struktūrą, pagerinti prevencinių programų vykdymą ir išspręsti sutarčių bei finansavimo neatitikimus.

Kartu būtina aiškiai pasidalyti atsakomybę. Pati poliklinika ir savivaldybė turi spręsti įstaigos darbo organizavimo, pacientų susigrąžinimo ir darbuotojų pritraukimo klausimus, o Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa – užtikrinti, kad paslaugų planavimo ir finansavimo sistema kuo geriau atspindėtų realų gyventojų poreikį.

„Galime ilgai aiškintis, kuri institucija kurioje vietoje buvo teisi. Tačiau pacientui nuo to paslauga netampa prieinamesnė. Todėl reikia ne dar vienos diskusijos, o bendro veiksmų plano ir rezultatų, kuriuos būtų galima pamatuoti, “ – akcentuoja parlamentaras.

Prie Klaipėdos miesto poliklinikos situacijos Seimo Sveikatos reikalų komitete siūloma grįžti jau su pirmaisiais faktiniais rezultatais: kaip pasikeitė pacientų skaičius, ar pavyko stabilizuoti gydytojų ir slaugytojų situaciją, kaip vykdomos prevencinės programos, ar pagerėjo paslaugų prieinamumas ir sumažėjo neatitikimas tarp realaus pacientų poreikio bei finansuojamų paslaugų.

„Galutinis kriterijus turi būti labai paprastas: ar žmogui Klaipėdoje reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą tapo lengviau gauti. Jei taip – sprendimai veikia. Jei ne – juos reikia koreguoti“, – sako S. Čaplinskas.

Daugiau informacijos:

Prof. dr. Saulius Čaplinskas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

Mob. 0 610 20 146

El. p. [email protected]