Seimo nario S. Gentvilo pranešimas: „Kreipimasis į Konstitucinį Teismą: sodų bendrijų gyventojai turi gauti lygiavertes savivaldybių investicijas ir išsivaduoti iš nedemokratiškų pirmininkų“  

2025 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Siekdamas geresnės gyvenimo kokybės sodų bendrijose, ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas pristatė savo iniciatyvą – skundą į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, kaip XXI a. darnaus miesto principų neatitinkantis teritorijų reguliavimas soduose nedera su Konstitucija.

32 parlamentarų pasirašytame skunde prašoma ištirti Žemės, Sodininkų bendrijų, Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų nuostatų atitiktį Konstitucijai. Seimo nariai nori išsiaiškinti sodų bendrijų reguliavimą pagal šešis principus, tarp jų – sodų pirmininkų legitimumo.

„Lietuvoje yra 220 983 sodų bendrijų sklypai. Absoliuti dauguma jų seniai virto gyvenamaisiais kvartalais. Tačiau ten gyvenančius gyventojus aplenkia savivaldybių investicijos ir paslaugos. Įstrigę sovietinėse archajiškose, daržų valdymo principus menančiose bendrijose, gyventojai negali gauti savivaldybių komunalinių paslaugų ir privalo derinti savo turtines teises su demokratiškai neišrinktais bendrijų pirmininkais. 1358 sodų bendrijos turi būti integruotos į miestų ir rajonų savivaldybes kaip kiti gyvenamieji kvartalai. Tai leistų savivaldybėms investuoti į jas ir užtikrinti visavertę darnią plėtrą ne tik miestų gyvenamuosiuose kvartaluose, bet ir realybę ignoruojančiose sodų bendrijose“, – sakė S. Gentvilas. Jo vertinimu, sodų bendrijose turėtų veikti normali savivalda kaip kitose miestų teritorijose.

Liberalo teigimu, sodų bendrijose iš sovietmečio paveldėtos praktikos neatitinka XXI a. realijų.

„Kai žiūrime į Vilnių ar kitus miestus, miestai turi perplanuoti teritorijas, paversti jas iš žemės daržininkystės kvartalų į daugiafunkcinius kvartalus. Savivalda, negalėdama perkurti sodų bendrijų planuojant teritorijas ir investuojant, palieka gyventojus likimo valiai be visuomeninių erdvių, visuomeninių sveikatos ir švietimo paslaugų. O absoliuti dauguma sodų bendrijų pačios to nesugeba padaryti, nes neturi nei personalo, nei finansinių pajėgumų atlikti tokius projektus“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Jo žodžiais, po galimos Konstitucinio Teismo nutarties sodų teritorijas integravus į savivaldybių administruojamas teritorijas, pagerės gyventojų kokybė, jie sulauks kokybiškesnių paslaugų, kils jų nekilnojamojo turto kaina.

Lietuvos architektų rūmų pirmininko Algimanto Pliučo žodžiais, sutvarkius reguliavimą sodų bendrijų gyventojai pajustų naudą.

„Integravus šias teritorijas į įprastas gyvenamąsias teritorijas, jos galės vystytis lygiavertiškai, atsiras galimybė projektuoti ir statyti kitus pastatus, rekreacinius objektus, kitus įvažiavimus“, – sakė jis.