Seimo nario V. Juozapaičio pranešimas: Ateities tiltai statomi ant kultūros pamato

2025 m. rugsėjo 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Rugsėjo pradžioje Lenkijoje įvykęs XXXIV Ekonomikos forumas Karpače dar kartą parodė, kad kultūra tampa neatsiejama tarptautinių diskusijų tema. Man teko garbė forume dalyvauti jau antrą kartą – šįsyk pranešėjų diskusijoje apie kultūros vaidmenį formuojant regionų tapatybę ir jų ekonominį patrauklumą. Tokie pakvietimai yra ženklas, kad Lietuvos kultūros politikos balsas girdimas, o kartu – priminimas apie atsakomybę dalintis mūsų patirtimi platesniame tarptautiniame kontekste.

Dalindamasis įžvalgomis pabrėžiau, kad kultūros politika – tai ne siauras meno laukas, o strateginis pamatas, lemiantis šalies įvaizdį, atsparumą ir ateities viziją. Kultūra nėra priedas prie ekonomikos, o vertybinis stuburas, ant kurio laikosi visuomenės pasitikėjimas, bendruomeniškumas ir valstybės gyvybingumas.

Kultūra – ne dekoracija, o pamatas

Viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad ekonomikos sėkmę lemia investicijos, infrastruktūra, technologijos. Tačiau visa tai netenka prasmės, jei nėra tvirto pagrindo. Kultūra yra tas pamatas, kuris kuria pasitikėjimą savimi, įkvepia kūrybiškumą, stiprina visuomenės ryšius. Tai nėra vien meno kūriniai ar tradiciniai renginiai – kultūra yra mūsų kasdienybė, kalba, papročiai, tarpusavio santykiai. Ji lemia, ar žmonės nori čia gyventi, ar renkasi emigruoti, ar investuotojai mato Lietuvą kaip patikimą partnerę, ar ieško kitų rinkų.

Prekės ženklas – daugiau nei logotipas

Šiandien miestai ir regionai konkuruoja tarpusavyje ne tik ekonomikos rodikliais, bet ir reputacija. Čia atsiranda sąvoka „prekės ženklas“. Deja, jis dažnai suprantamas tik kaip logotipas ar reklaminis šūkis. Iš tiesų prekės ženklas – tai reputacija, pasitikėjimas ir emocija, įspūdis, kurį žmogus išsiveža kartu su savimi.

Kai prekės ženklas veikia, jis siunčia aiškią žinutę: šią vietą verta aplankyti, čia gera gyventi, čia saugu investuoti. Ir tą žinutę pirmiausia kuria kultūra: festivaliai, koncertai, vietos tradicijos, paveldas, gyva atmintis. Joks ekonominis rodiklis nepakeis emocinio ryšio, kuris gimsta per kultūrinę patirtį. Ar galima įsivaizduoti Lietuvą be Dainų šventės, be Čiurlionio kūrybos, be mūsų laisvės dainų? Ar galima Lenkiją įsivaizduoti be Krokuvos senamiesčio ar Šopeno muzikos? Tokie pavyzdžiai rodo, kad kultūra yra ne tik tai, ką turime – kultūra yra tai, kas mes esame.

Kultūra kaip horizontali jungtis

Kultūros nereikėtų uždaryti vien ministerijos rėmuose ar palikti vien menininkų bendruomenei. Ji yra horizontali sritis, jungianti visas valstybės veiklos kryptis:

·         Ekonomiką. Turizmas, kūrybinės industrijos, kultūros renginiai pritraukia investicijas ir kuria darbo vietas. Miestai, kuriuose vyksta stiprūs festivaliai ar įdomūs projektai, tampa patrauklesni gyventojams ir verslui.

·         Gynybą. Kultūra ugdo atsparumą, stiprina tautinę tapatybę, padeda atpažinti ir atmesti propagandą. Valstybė, kurios piliečiai žino savo istoriją ir ją gerbia, yra mažiau pažeidžiama išorės grėsmių.

·         Švietimą. Kultūra ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą, empatiją ir gebėjimą bendradarbiauti. Mokiniai, kurie susiduria su muzika, teatru ar literatūra, įgyja platesnį akiratį, naudingą visose gyvenimo srityse.

·         Inovacijas. Didžiausios naujovės gimsta ten, kur susitinka menas, mokslas ir technologijos. Skaitmeninis menas, dizainas, kūrybinė komunikacija tampa postūmiu naujoms idėjoms.

Kultūra yra valstybės audinio gija, kuri persmelkia visas kitas sritis. Jei ši gija suplyšta, audinys ima irti.

Kultūra tarptautinėje politikoje

Diplomatijoje dažnai kalbame apie sutartis, dokumentus, strategijas. Tačiau tikrasis diplomatijos pagrindas – gebėjimas suprasti vieni kitus. Norint kalbėtis su sąjungininkais, būtina suvokti jų kultūrines ypatybes: tradicijas, mąstymą, pasaulėžiūrą. Tik tada sukuriama tikra partnerystė.

Neatsitiktinai tiltus tarp tautų dažnai nutiesia ne politikai, o menininkai, rašytojai, muzikai. Kartais vienas spektaklis ar viena daina pasako daugiau nei dešimt oficialių susitarimų. Lietuva šiuo požiūriu turi ką parodyti: mūsų kultūra – nuo liaudies dainų iki šiuolaikinės muzikos, nuo sporto pergalių iki teatro kūrinių – yra mūsų vizitinė kortelė pasaulyje. Ji pasako apie mus daugiau nei bet kokia reklaminė kampanija.

Kultūra – atsparumo šaltinis

Šiandienos pasaulis kupinas iššūkių: karas Ukrainoje, informaciniai išpuoliai, migracijos krizės. Politiniai sprendimai būtini, bet jie bus bejėgiai, jei visuomenė nebus atspari. Atsparumas prasideda nuo kultūros – nuo gebėjimo pasitikėti savimi, branginti savo istoriją, suvokti savo vietą pasaulyje.

Kultūra yra ta erdvė, kurioje išmokstame ne tik dainuoti kartu, bet ir būti kartu. Tai kolektyvinė patirtis, kuri stiprina mus kaip tautą ir leidžia atsilaikyti prieš išorinius spaudimus.

Žvilgsnis į ateitį

XXXIV Ekonomikos forumas Karpače patvirtino: šalys, kurios suvokia kultūros svarbą, tampa patikimesnės partnerės tarptautinėje arenoje. Jos pristato ne tik ekonominius pranašumus, bet ir savo kultūrinį pasakojimą, kuris įtikina labiau nei bet kokie skaičiai.

Lietuva šiandien turi didžiulę galimybę. Mūsų kultūra – turtinga, įvairi, gyva. Ji nėra vien praeities reliktas – tai ateities strategija. Tai mūsų „minkštoji galia“, kuria galime stiprinti nacionalinį tapatumą, visuomenės atsparumą ir tarptautinę poziciją.

Pabaigai

Kultūra – nematomas, bet lemiamas veiksnys. Ji yra mūsų ekonomikos draugas, gynybos ramstis, švietimo pamatas ir diplomatijos kalba. Be kultūros mes būtume tik teritorija žemėlapyje. Su kultūra esame tikra, gyva, atspari valstybė, kurios vardas skamba ne tik dokumentuose, bet ir žmonių širdyse.