Seimo nario V. Juozapaičio pranešimas: „Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje“

2025 m. liepos 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2025 m. liepos 9 d., pačiame vidurvasario įkarštyje, kai visuomenės dėmesys natūraliai atslūgęs, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tyliai, nepaisydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir kalbos priežiūros institucijų, lietuvių kalbos specialistų, visuomenės pastabų bei prieštaravimų, priėmė nutarimą, kuris yra ne tik spjūvis Konstitucijai, bet ir tiesus žingsnis Kremliaus propagandos naudai.

Priimtu nutarimu („Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“) faktiškai atšaukiama pareiga mokėti lietuvių kalbą tiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje turi laikinąją apsaugą, nepaisant to, jog jie įsidarbina ar teikia paslaugas gyventojams – viešajame ar privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad Lietuvos piliečiai gali būti aptarnaujami asmenų, visiškai nemokančių valstybinės kalbos – tiek kavinėse, tiek taksi, tiek ligoninėse ar kitur. Ir dar – tai reiškia, kad, nemokėdamos kurios nors kalbos, kuria kalba jus aptarnaujantis asmuo, kuriam taikomas šis nutarimas, jūs savo valstybėje galite būti neaptarnautas. Ar tai – dar viena „įvairovės“ auka mūsų Konstitucijos saugomos kalbos sąskaita?

Primenu: praėjusioje Seimo kadencijoje buvo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2026 m. sausio 1 d. visi su gyventojais tiesiogiai dirbantys asmenys (pardavėjai, vairuotojai, paslaugų teikėjai ir kt.) privalės bent minimaliai mokėti lietuvių kalbą. Įstatymas numatė aiškų pereinamąjį laikotarpį – net dvejus metus pasiruošti. Tačiau čia cituojamu Vyriausybės nutarimu šis įstatymas yra tiesiog apeinamas. Tai ne kas kita kaip teisinis absurdas – nutarimas prieštarauja įstatymui, o kartu ir pačiai Konstitucijai, kuri nustato, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.

Tai, ką daro premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė – tai ne politinė klaida. Tai sąmoningas, koordinuotas bandymas silpninti vieną iš svarbiausių mūsų valstybės tapatybės ramsčių – lietuvių kalbą. Dar liūdniau, kad šį nutarimą savo parašu patvirtino ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė – asmuo, kuris turėtų būti pirmasis kalbos gynėjas, o elgiasi išdavikiškai. Užuot suradus sprendimą, kaip padėti integruotis asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, tiesiog Vyriausybės nutarimu nuspręsta nepaisyti Konstitucijos 14 straipsnio ir viso Valstybinės kalbos įstatymo.

Šis nutarimas kelia rimtą grėsmę ne tik kalbos statusui, bet ir socialinei darnai – kiršinama visuomenė, skaldomas bendruomeninis audinys, kuriuo pasinaudoti siekia ir mūsų geopolitiniai priešininkai. Tokie veiksmai visiškai atitinka Kremliaus propagandos tikslus – susilpninti valstybės ir tapatybę, kalbą, ir pasitikėjimą institucijomis.

Šis nutarimas turėtų būti skubiai peržiūrėtas ir atšauktas. Vyriausybės vadovas turėtų paaiškinti, kaip galėjo būti priimtas teisės aktas, akivaizdžiai prieštaraujantis galiojantiems įstatymams. Nutylėti nebegalima.

Lietuvių kalba – tai mūsų Konstitucijos, valstybės ir tautos pagrindas. Ji nėra kliūtis – tai tiltas, jungiantis žmones ir stiprinantis bendrystę. Tačiau jei pati valstybė pradeda šį tiltą ardyti, rizikuojame ne tik prarasti tapatybę, bet ir visuomenės pasitikėjimą bei pagarbą vieni kitiems.