Seimo nario V. Kernagio pranešimas: „Kad saugios gatvės kviestų grįžti: 20 Seimo narių ir ekspertai teikia pasiūlymus institucijoms dėl dviračių eismo saugumo“

2025 m. lapkričio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Po Seime įvykusios konferencijos „Saugiai su dviračiu: kai saugios gatvės kviečia grįžti“ žengtas konkretus žingsnis link saugesnio eismo. 20 Seimo narių pasirašė ir atsakingoms šalies institucijoms išsiuntė rezoliuciją, kurioje reikalaujama sisteminių pokyčių: nuo privalomo saugaus eismo modulio mokyklose iki Kelių eismo taisyklių (KET) korekcijų pagal pasiteisinusį Europos šalių modelį.

Konferencijoje, kurioje dalyvavo Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, olimpiniai čempionai, profesionalūs dviratininkai, policijos ir savivaldybių atstovai bei visuomenininkai, sutarta, kad fragmentiškų priemonių nebepakanka. Parengtas dokumentas išsiųstas Vyriausybei, Susisiekimo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms, Policijos departamentui ir visoms Lietuvos savivaldybėms.

Renginio globėjas, Seimo narys Vytautas Kernagis pabrėžia, kad šios iniciatyvos tikslas – ne diskusija dėl diskusijos, o pamatuojami rezultatai. „Nors šių dienų aktualijos dažnai sukasi apie kultūrą ar žodžio laisvę, sportas yra ne ką mažiau svarbus. Būtent sveika visuomenė, manau, yra ir sveiko proto visuomenė“, – sako V. Kernagis.

Vaikai gatvėse – be bazinių žinių ir įgūdžių

Viena opiausių rezoliucijoje įvardintų problemų – moksleivių švietimas. Nors mikrojudumo priemonėmis (paspirtukais, dviračiais) naudojasi absoliuti dauguma vaikų, sistemingo jų paruošimo nėra. Šiuo metu saugaus eismo pamokos dažniausiai vyksta tik pradinėse klasėse arba epizodiškai, o dviratininko pažymėjimo įgijimo sistema yra neveiksminga ir neprieinama.

Vilniaus miesto tarybos narė ir „Minam100“ iniciatyvos autorė Vita Vitkutė-Degutienė atkreipia dėmesį į grėsmingą statistiką.

„Daugiau negu 70 proc. vaikų tiek miestuose, tiek regionuose naudojasi dviračiais ir paspirtukais, tačiau jie nėra tam paruošti – neturi reikiamų įgūdžių ir žinių. Statistika rodo, kad trys iš keturių vairuotojų kelyje sutinka vaikus, o šie dažnai neturi gerų situacijos vertinimo įgūdžių. Mes tiesiog negalime nemokančių plaukti vaikų išleisti į ežerą – lygiai taip pat negalime vaikų išleisti į gatves be bazinių edukacijos pamatų“, – teigia V. Vitkutė-Degutienė.

Rezoliucijoje siūloma į bendrojo ugdymo programas įtraukti privalomą saugaus eismo modulį ir sukurti nacionalinę dviračių sporto būrelių plėtros programą.

iūlo sekti pasiteisinusiu Europos šalių pavyzdžiu

Siekiant mažinti konfliktines situacijas keliuose, ekspertai siūlo peržiūrėti KET. Rezoliucijoje Susisiekimo ministerija raginama išanalizuoti ir pritaikyti Europos valstybėse pasiteisinusią praktiką: įteisinti privalomą greičio mažinimą lenkiant dviratininką bei leisti kirsti ištisinę liniją atliekant šį manevrą saugiu 1,5 m atstumu.

Taip pat siūloma svarstyti leidimą dviratininkams tam tikrais atvejais važiuoti eismo juostos viduriu, kad jie taptų geriau matomi, bei traktuoti dviratininkų grupę žiedinėse sankryžose kaip vientisą transporto priemonę.

Olimpinė čempionė, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė akcentuoja, kad taisyklės turi eiti išvien su eismo kultūros pokyčiu.

„Pati bevažiuodama keliais ne kartą susidūriau su blokavimais ir vairuotojų pykčiu. Atrodo, kodėl gi mes tokie pikti ir nesuprantame, kad visi esame to paties eismo dalyviai? Reikia daryti viską, kad būtume saugūs ir tolerantiški vieni kitiems. Dažnai tik per skaudžias patirtis suprantame, koks svarbus yra saugumas, todėl būtina apie tai kalbėti kuo garsiau“, – sako L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Dėmesys elektrinių paspirtukų kontrolei ir infrastruktūrai

Rezoliucijoje taip pat keliamas klausimas dėl galingų elektrinių paspirtukų kontrolės. Siūloma išnagrinėti privalomos registracijos ir techninės patikros „Regitroje“ modelį transporto priemonėms, kurios viršija nustatytus galios ir greičio parametrus.

Savivaldybės raginamos ne tik tiesti dviračių takus, bet ir užtikrinti jų vientisumą bei prie visų ugdymo įstaigų įrengti saugias, dengtas dviračių saugyklas, kad vaikai turėtų kur saugiai palikti savo transporto priemones.

Tikimasi, kad šis dokumentas taps impulsu būtiniems sprendimams, kurie užtikrins, kad dviratis Lietuvoje taptų ne rizikos, o saugaus ir patogaus susisiekimo priemone. Na, o rezoliucijos autoriai įsipareigojo aktyviai stebėti institucijų veiksmus ir po metų visuomenei pristatyti ataskaitą, ar pateikti siūlymai virto realiais pokyčiais Lietuvos keliuose.