Seimo narių D. Asanavičiūtės-Gružauskienės ir L. Kazlavicko pranešimas: Lietuvos universitetai pasirengę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 m. gegužės 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien vyko Seimo narių Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Liutauro Kazlavicko inicijuota spaudos konferencija, kurioje Lietuvos universitetų atstovai ir kalbos ekspertai išreiškė tvirtą poziciją, kad Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, reikalaujanti A1 lygio lietuvių kalbos mokėjimo aptarnavimo sferos darbuotojams, gali ir turi būti įgyvendinta nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pasak Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės, praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pranešė, kad dėl nepakankamų Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) egzaminavimo pajėgumų, resursų ir nepasirengimo siūlo atidėti įstatymo įgyvendinimą.

„Praeitos kadencijos Seimas priėmė, prezidentas savo parašu patvirtino Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas dėl lietuvių kalbos privalomumo aptarnavimo sektoriuje dirbantiems užsienio piliečiams bent minimaliu, A1 lygiu. Todėl galime teigti, kad yra politinė valia įstatymą įgyvendinti, kaip ir  jaučiame visuomenės palaikymą tokiai nuostatai. Ir nors beliko tik įgyvendinimo stadija – ministerija konstatuoja, kad yra nepasirengusi ir siūlo atidėti įstatymo įsigaliojimą”, – teigė Seimo narė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

„Daugiau nei metai praėjo nuo įstatymo priėmimo ir dabar kalbėti apie nepasirengimą jį įgyvendinti yra tiesiog nepriimtina“, – teigė Seimo narys Liutauras Kazlavickas, akcentuodamas, kad siūlymas atidėti gali būti vertinamas tik kaip ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų organizuotumo trūkumas. Seimo narys ragino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją peržiūrėti savo poziciją, pasitikėti universitetų pajėgumais ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų sklandų Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimą nuo 2026 m. sausio 1 d.

Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų atstovai pabrėžė, kad aukštosios mokyklos turi ilgametę patirtį mokant lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, yra parengtos A1 lygio mokymo programos, testavimo metodikos ir kompetentingi dėstytojai.

„Mes turime visus reikiamus įrankius ir žmogiškuosius išteklius, kad padėtume aptarnavimo sektoriaus darbuotojams pasiekti A1 lygį laiku. Ministerijos nuogąstavimai dėl lėšų ar neegzistuojančių modelių yra nepagrįsti“, – kalbėjo Vilma Leonavičienė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė paaiškino, kad A1 lygis reiškia gebėjimą suprasti ir vartoti kasdienes frazes, prisistatyti bei paprastai susikalbėti konkrečiose situacijose. „Tai nėra neįveikiama kartelė, o būtinas minimumas oriam bendravimui ir integracijai“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Universitetų atstovai išreiškė nusivylimą, kad jų siūlymai bendradarbiauti anksčiau nebuvo išgirsti, tačiau patikino esantys pasirengę konstruktyviam dialogui ir bendram darbui su ministerija bei Nacionaline švietimo agentūra.

Spaudos konferencijoje akcentuota, kad įstatymas paveiktų apie 30 tūkst. asmenų, dirbančių tiesioginiame klientų aptarnavime, o ne visus į šalį atvykusius užsieniečius.