Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Tegu ši diena ne tik primena brutalų bandymą sunaikinti mūsų tautą, bet ir stiprina mūsų viltį eiti laisvės ir demokratijos keliu“

Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje

Gerbiami valstybės vadovai, ambasadoriai, kolegos Seimo nariai, visi susirinkusieji,

Šiandien žemai lenkiame galvas visiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir jų šeimų nariams, kurių likimai amžiams paženklinti tremties, kankinimų, atskirties ir skaudžių mirčių toli nuo artimųjų ir nuo savo krašto, tačiau su didvyrišku laisvės siekiu širdyje.

1941-ųjų birželio 14-oji – vienas juodžiausių ir tragiškiausių puslapių mūsų šalies istorijoje. Gyvuliniuose vagonuose į nežinią, mirtį, kančią, patyčias ir kankinimus išvežta per 30 tūkstančių nekaltų žmonių.

Sovietų okupacijos metais Lietuva iš viso neteko apie 800 tūkstančių gyventojų.

Tai ne sausi skaičiai. Tai vardai. Tai likimai. Išdraskytų šeimų istorijos. Sudaužyti gyvenimai.

Nuo komunistinio režimo žiauraus plano – kalėjimų, tremties, kalinimo lageriuose – įgyvendinimo pradžios praėjo 84-eri metai, tačiau laikas bejėgis iš atminties ištrinti visas išgyventas kančias ar sumenkinti mūsų tautos patirtą skausmą.

Atvirkščiai, matydami karo Ukrainoje žiaurumus, dar kartą suvokiame, kad tai yra mūsų patirtų tremčių ir žudynių atspindys. Tai yra mūsų istorijos veidrodis, kuris rodo ne praeitį, ne prisiminimus, o dabartinius to paties agresoriaus veiksmus.

Teisingumo atkurimas niekada nebuvo nei lengvas, nei sklandus, tačiau žmonių vienybė, viltis, nenugalimas troškimas ir tikėjimas jau ne kartą įrodė, kad net didžiausias tironas gali būti įveiktas.

Tegu ši diena ne tik primena brutalų bandymą sunaikinti mūsų tautą, bet ir stiprina mūsų viltį eiti laisvės ir demokratijos keliu.