Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas: stiprėjant lošimų reguliavimui, būtina plėtoti ir prevencijos sistemą

2026 m. gegužės 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Bendrame Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos ir Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptarta azartinių lošimų situacija Lietuvoje, probleminio lošimo mastas, prevencijos priemonės ir planuojami teisėkūros sprendimai.

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) posėdyje pateikta informacija leidžia susidaryti bendrą vaizdą: Lietuvoje lošimų rinka yra plačiai išplėtota, aktyviai veikianti ir toliau auganti, tačiau kartu ryškėja vis didesnė socialinė bei sveikatos rizika.

2025 m. Lietuvoje veikė dvylika licencijuotų lošimų bendrovių, iš kurių didžioji dalis organizavo ir nuotolinius lošimus, šalyje veikė kazino, lošimo automatų salonai bei lažybų punktai. Tai rodo, kad lošimų pasiūla yra lengvai prieinama tiek fiziškai, tiek internetu.

Azartiniuose lošimuose dalyvauja iki penktadalio gyventojų, o loterijose – net iki 70 proc., tai leidžia teigti, kad lošimai Lietuvoje yra plačiai socialiai priimtina veikla. Finansiniuose rodikliuose – bendrosios lošimų pajamos (GGR) – padidėjo nuo 242 mln. eurų (2024 m.) iki 274 mln. eurų (2025 m.) – kas sudaro apie 13 proc. augimą. 2024 – 2025 m. laikotarpyje lošimų organizatorių sumokėtas mokestis padidėjo 20 proc. – nuo 48 mln. eurų (2024) iki 58 mln. eurų (2025).

Panašios augimo tendencijos stebimos ir loterijų segmente: pajamos už išplatintus bilietus padidėjo nuo 148 mln. eurų (2024) iki 167 mln. eurų (2025), t. y. 13 proc. augimas, panašus į azartinių lošimų rinkos tempą. Išmokėtų laimėjimų suma atitinkamai padidėjo nuo 79 mln. iki 92 mln. eurų (15 proc.), o bendrosios pajamos – nuo 69 mln. iki 75 mln. eurų (9 proc.). Valstybei sumokėtų mokesčių suma šiame sektoriuje taip pat padidėjo – nuo 26 mln. iki 29 mln. eurų, t. y. apie 12 proc.

Plati azartinių lošimų ir loterijų sklaida lemia, kad apie 2 proc. lošiančiųjų patiria su lošimu susijusių problemų, o dar didesnė dalis – iki 8,6 proc. gyventojų – pasižymi įvairaus lygio rizikingu elgesiu arba polinkiu į probleminį lošimą. Lošimo problemos mastą atskleidžia apribojusių save lošti asmenų registro duomenys – iki 2026 m. jame užfiksuota daugiau nei 91 tūkst. prašymų, o aktyviai galiojančių prašymų skaičius siekia per 21 tūkst. Šie skaičiai nuolat didėja – kasdien vidutiniškai gaunama apie 50 naujų prašymų. Apribojusių save lošti asmenų skaičiaus tendencijos rodo ne tik problemos paplitimą, bet ir tai, kad vis daugiau žmonių patys atpažįsta riziką ir siekia ją suvaldyti. Pastaroji problema koncentruojasi tarp jaunų žmonių – daugiau nei pusė prašymų pateikiama 21–30 metų amžiaus grupėje, o didžioji dalis prašytojų yra vyrai.

„Jeigu 21 tūkstantis žmonių registruojasi, kad nebenori lošti – mes jau nebegalime nematyti problemos“, – pabrėžė posėdžiui pirmininkavęs Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas. Jam antrino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pažymėjęs, kad toks skaičius yra „labai rimtas signalas“, o lošimo problema paliečia ne tik patį lošiantįjį, bet ir jo aplinką.

Dar didesnį susirūpinimą kelia tendencijos tarp nepilnamečių ir jaunimo. Nors ribojimai lošti oficialiai šiuo metu taikomi nuo 21 metų, tyrimai rodo, kad lošimo elgsenos pagrindai formuojasi anksčiau. Nepilnamečiams nesunkiai prieinamos lažybos, loterijos, automatai ir ypač nuotoliniai vaizdo žaidimai, tokie kaip „lobių skrynelės“. Nuotoliniai vaizdo žaidimai populiarūs jau tarp 11–16 metų amžiaus vaikų. Tyrimų duomenimis, 23 proc. vaikų yra mokėję realius pinigus už lobių skrynias, prizai (laimėjimai) šiame žaidime gaunami atsitiktine tvarka, žaidimas, kaip ir lošimuose, suteikia jaudulį, kuris lošėją skatina tęsti žaidimą ir žaidime yra lažinamasi iš „skrynelių“ turinio.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2025 m. diagnozuoti 139 patologinio lošimo atvejai ir dar 16 atvejų su susijusiais sutrikimais. Sveikatos paslaugų pagalbos poreikis didėja – priklausomybių centruose lošimo problemų turinčių pacientų dalis padidėjo nuo 3 iki 6 proc.

Prevencijai skirta apie 500 tūkst. eurų komunikacijos kampanijoms, apimančioms televiziją, internetą ir kitas visuomenės informavimo priemones. Tuo tarpu, lošimų ir loterijų rinkos išlaidos reklamai keliasdešimt kartų didesnės ir 2024 m. sudarė 17,7 mln. eurų.

Vertinant prevencijos situaciją lošimų srityje, matyti, kad Lietuvoje ji vystėsi palaipsniui ir ilgą laiką buvo fragmentiška. Iki 2010 m. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tik prašymų priėmimui ir nukreipimui į specialistus, vėliau atsirado platesnės veiklos – informacinės kampanijos, konsultacijos, pagalba lošiančiųjų artimiesiems.

Šiuo metu veikia 2019 m. patvirtintas prevencijos veiksmų planas, vykdomos informacinės kampanijos, psichologinės konsultacijos bei paramos grupės. Vis dėlto šios priemonės dažnai vystomos atskirai, be vieningos strategijos ir sisteminio požiūrio. Pabrėžta būtinybė kurti naują kompleksinę programą.

Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos institucijos lošimus vertina ne tik kaip individualią problemą, bet kaip visuomenės sveikatos reiškinį, kurio poveikis apima finansinius, socialinius ir psichologinius aspektus visai bendruomenei. Dėl to vis labiau akcentuojama ne tik gydymo, bet ir prevencijos svarba, kuri turėtų apimti visą populiaciją – nuo rizikos mažinimo, ankstyvo problemos atpažinimo iki struktūrinių priemonių, tokių kaip reklamos ribojimas, prieinamumo mažinimas ar finansinių limitų nustatymas.

Finansų viceministras Darius Sadeckas pristatė reguliavimo kryptis ir teisėkūrines iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti lošimų patrauklumą, prieinamumą ir jų daromą žalą visuomenės sveikatai. Tarp svarbiausių numatomų priemonių – lošėjo kortelės įdiegimas, lošėjų finansinių galimybių vertinimas (ypač tais atvejais, kai mėnesiniai pralošimai viršija 1000 eurų), nuoseklesnė kova su nelegalia rinka ir nuo 2028 metų planuojamas visiškas lošimų reklamos draudimas.

Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, nors reguliacinės priemonės stiprėja ir tampa vis kompleksiškesnės, prevencijos sistema dar nėra pakankamai išplėtota ir nuosekliai įgyvendinama. Nors šiai dienai dar trūksta aiškių mokslinių tyrimų, apibrėžiančių problemos mastą, tačiau sprendimus turime priimti čia ir dabar. Tai reiškia, kad šalia griežtėjančio reguliavimo būtina dar labiau stiprinti visapusišką, sisteminę prevenciją, orientuotą į ankstyvą rizikų mažinimą visos visuomenės mastu. „Probleminis lošimas – tai riba, kurios neturėtume leisti pasiekti. Todėl prevencija turi prasidėti gerokai anksčiau – dar prieš atsirandant pirmiesiems priklausomybės požymiams. Ji turi apimti visą visuomenę ir padėti išvengti situacijų, kuriose pagalbos prireikia per vėlai“, – apibendrindamas posėdį teigė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas. Pasak jo, Lietuvoje lošimų sektorius yra ekonomiškai stiprus ir plačiai prieinamas, tačiau socialinė kaina taip pat auga. Probleminio lošimo mastas ypač ryškus tarp jaunų asmenų, o naujos skaitmeninės formos didina riziką dar jaunesniame amžiuje. Tuo pačiu metu prevencijos priemonės dar neatitinka problemos masto, todėl vis didesnė reikšmė tenka kompleksiniam, tarpsektoriniam požiūriui, kuris leistų ne tik reaguoti į pasekmes, bet ir sistemingai mažinti riziką visoje visuomenėje.