Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. Dr. Saulius Čaplinskas: „Alkoholio kontrolės politikos pagrindinis tikslas yra gyventojų sveikatos apsauga“

2025 m. gegužės 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), išklausiusi Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Teisingumo ministerijos nuomonių, nepritarė iniciatorių pateiktam Akcizų įstatymo Nr. IX-569 4 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-4186 ir siūlys pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui projektą atmesti.

Teikiamu įstatymo projektu ūkininko gaminami tradiciniai alkoholiniai gėrimai būtų atleidžiami nuo akcizų, taip pat projektu siūloma nustatyti išimtį ūkininkams, gaminantiems tradicinius alkoholinius gėrimus, nesteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlio.

Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 101 straipsnio nuostatas ūkininkams leidžiama gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus. Per kalendorinius metus kaimo turizmo sodybose galima pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tokių alkoholinių gėrimų ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti ir (arba) degustuoti vietoje.

Komisijos nuomone, sprendimai dėl alkoholio gamybos, prekybos ar vartojimo išimčių turi būti vertinami pirmiausia sveikatos politikos kontekste, o ne pagal svarbą Lietuvos paveldui, kaimo vietovių gyvybingumo ar kaimo turizmo plėtros skatinimui.

Paminėtina, kad nustačius akcizo išimtį  ūkininko gaminamiems alkoholiniams gėrimams, tai gali paskatinti kitas grupes siekti analogiškų lengvatų, taip silpninant bendrą alkoholio kontrolės sistemą, o tai prieštarauja ilgalaikiams sveikatos politikos tikslams.

Tradiciniai produktai gali būti svarbi kultūros dalis, tačiau tai neturėtų būti naudojama kaip argumentas skatinti alkoholio gamybą. Kultūrinė vertė neturi atsverti visuomenės sveikatos rizikų, o tradicijos negali būti pagrindas žalos pateisinimui.

Be to, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išvadoje rašoma, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos dėl ūkininko gaminamų tradicinių alkoholinių gėrimų atleidimo nuo akcizo neatitinka 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo su visais pakeitimais (Direktyva 92/83/EEB) nuostatas.

Direktyvoje 92/83/EEB nustatytas reikalavimas, kad tokiais atvejais nuo akcizo atleidžiamas etilo alkoholio kiekis neturi viršyti 50 litrų per metus bei turi būti gaminamas iš vaisių, kurie priklauso tam asmeniui, yra jo auginami ir tiekiami iš žemės ploto, kurio savininkas tas privatus asmuo yra.

Taip pat yra leidžiama valstybėms narėms atleisti nuo akcizų alų, vyną, kitus neputojančius ir putojančius fermentuotus gėrimus, kuriuos gamina privatus asmuo ir juos vartoja jis pats, jo šeimos nariai arba jo svečiai, su sąlyga, kad jie nėra pardavinėjami.

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė atkreipė komisijos dėmesį į tai, kad Seimas 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1982 patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. (Darbotvarkė).

Šiame svarbiame valstybės strateginio planavimo dokumente įtvirtinti numatomi ilgalaikiai valstybės tikslai, uždaviniai, uždavinių įgyvendinimo kryptys, poveikio rodikliai, kuriais siekiama taikyti sveikata grindžiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir padėti žmonėms saugoti ar atkurti savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę.

Siekiant trečiojo Darbotvarkės tikslo keliamas uždavinys įgyvendinti tyrimais grindžiamas alkoholio ir tabako bei su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės politikos priemones bei tobulinti akcizų politiką, susiejant ją su infliacija ir užkertant kelią atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo išlygoms.

Komisijos nuomone,parengtas Lietuvos Respublikos akcizų pakeitimo projektas XIVP-4186 yra nesuderinamas su Darbotvarkės tikslais ir uždaviniais.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių lėtines ligas, ankstyvą mirtingumą, nelaimingus atsitikimus, žūtis autoavarijose dėl neblaivių vairuotojų kaltės, smurtą šeimose ir pan.

„Alkoholio kontrolės politikoje pagrindinis tikslas turi būti gyventojų sveikatos apsauga, o ne kultūrinės vertės, paveldo ar ekonominių interesų skatinimas. Akcizai yra pripažintas visuomenės sveikatos apsaugos įrankis, mažinantis alkoholio prieinamumą ir vartojimą“, – sakė Komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų Lietuva susidūrė su alkoholio vartojimo krize, kuriai buvo būdingas didžiausias su alkoholiu susijęs mirtingumas Europoje.

2020–2025 m. vykdyto Baltijos šalių alkoholio politikos projekto tyrimo duomenimis,Lietuvoje vykdyta alkoholio kontrolės politika ir jos rezultatai įvertinti kaip „Lietuvos sėkmės istorijos formulė“.

Per pastarąjį dešimtmetį kai Lietuva ėmėsi ryžtingų veiksmų mažinti su alkoholiu susijusią žalą, įgyvendindama tokias priemones kaip didesni mokesčiai alkoholiui, reklamos draudimas ir prekybos apribojimai, lėmė 20 proc. sumažėjusį su alkoholiu susijusį mirtingumą bei bendrą vartojimo mažėjimą, įrodė, kad griežtas alkoholio reguliavimas gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai.

Akcizo mokesčių didinimas ir prieinamumo apribojimai efektyviai sumažino alkoholio vartojimą ir bendrą mirtingumą šalyse, tai lėmė gyvenimo trukmės ilgėjimą.

Tyrimo duomenys skelbia, kad nuo 2008 iki 2018 m. Lietuvoje mirtingumas dėl visų priežasčių sumažėjo 22 proc. Reikšmingas akcizo pakėlimas 2017 m. susijęs su sumažėjusiu mirtingumu ir per metus dėl to galėjo būti išvengta 4,8 proc. arba 1452 mirčių.