Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas: bendruomeniniai prevencijos modeliai skinasi kelią savivaldybėse ir mokyklose

2026 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija susirinko į posėdį, kuriame aptarė dvi tarpusavyje glaudžiai susijusias iniciatyvas, skirtas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ir jaunimo psichinės sveikatos stiprinimui: įrodymais grįstos prevencijos sistemos „Bendruomenės, kurioms rūpi“ (angl. CTC – „Communities That Care“) integruoto prevencijos modelio išbandymą 10 savivaldybių bei islandiškojo prevencijos modelio įgyvendinimą Vilniaus miesto mokyklose.

Abu modeliai remiasi bendrais principais – apsauginių veiksnių stiprinimu, rizikos veiksnių mažinimu, duomenimis grįstais sprendimais ir aktyviu bendruomenės įsitraukimu. Skirtumas tas, kad CTC modelis Lietuvoje dar tik pradedamas diegti savivaldybių lygmeniu, o islandiškas modelis Vilniuje jau yra tapęs kasdienės praktikos dalimi – jį įgyvendina apie 30 mokyklų.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistės Ievos Keršulytės, CTC modelio tikslas – įgalinti savivaldybes pačioms atpažinti svarbiausias vietos problemas, pasirinkti tinkamas prevencijos priemones, prisiimti atsakomybę už ilgalaikį pokytį įtraukiant savivaldą, mokyklą, tėvus ir patį jaunimą. Modelis posėdyje pristatytas kaip dar tik diegiamas ir bandomas Lietuvoje. Jis bus išbandomas šiose savivaldybėse: Alytaus r., Druskininkų, Kelmės r., Klaipėdos m., Kupiškio r., Radviliškio r., Švenčionių r., Trakų r., Vilniaus r. ir Visagino. Pažymėta, kad CTC modelio sėkmė priklausys nuo vietinės lyderystės (ypač mero ir savivaldybės administracijos įsitraukimo), tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendruomenių pasirengimo prisiimti ilgalaikę atsakomybę.

Antroji komisijos posėdžio dalis buvo skirta islandiškojo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos modelio praktinei patirčiai Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniuje yra įkurta „Planet Youth“ akademija, į kurią nuolat priimamos naujos mokyklos, siekiančios nuosekliai diegti islandiškojo prevencijos modelio principus savo bendruomenėse.

Posėdyje dalyvavę Vilniaus Antakalnio, Tuskulėnų, Simono Daukanto gimnazijos atstovai pristatė konkrečius įgyvendinimo pavyzdžius, kurie parodė, jog modelis leidžia: sistemingai rinkti duomenis apie mokinių savijautą ir elgseną, tiksliai identifikuoti specifinius kiekvienos mokyklos rizikos ir apsauginius veiksnius, planuoti ir įgyvendinti kompleksines, bendruomenines prevencines veiklas (užsiėmimus mokiniams, pedagogams ir tėvams, prasmingą laisvalaikį, emocinės sveikatos stiprinimą, bendraamžių įtraukimą).

Pasak mokyklų atstovų, kai jauni žmonės jaučiasi saugūs, išgirsti ir įtraukti, mažėja poreikis ieškoti rizikingų sprendimų. Pabrėžta, kad didelę reikšmę turi tėvų dalyvavimas, mokyklų partnerystė su visuomenės sveikatos biuru, policija, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais.

„Planet Youth“ – tarptautinė pirminės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos organizacija Islandijoje, kurios veikla paremta islandiškuoju prevencijos modeliu. Modelis vadovaujasi principu, jog individas priima sprendimus, veikiamas socialinės aplinkos veiksnių, o ne izoliuotai nuo jų.

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva Vilniui adaptuotas iš Islandijos perimtas modelis, kuriuo yra siekiama pasitelkiant šeimas, bendruomenes ir ugdymo įstaigas didinti tėvų žinojimą apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją šeimoje, pagerinti paauglių gerovę mokyklose ir padidinti mokyklų galimybes gerinti mokinių sveikatą, didinti mokinių sąmoningumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais, užtikrinti, kad seniūnijoje būtų erdvė, kurioje paaugliai saugiai ir sveikai gali leisti laisvalaikį ir kt. Esminė modelio taikymo dalis – kas dveji metai vykstantis tyrimas, kurio metu apklausiami Vilniaus miesto mokyklų 10 klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai suteikia žinių apie jaunų žmonių psichikos ir fizinę gerovę, leidžia įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, nustatyti rizikos ir apsauginius veiksnius. Remiantis rezultatais yra planuojamos ir įgyvendinamos prevencinės veiklos, kuriomis siekiama jaunimą nukreipti nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pagrindinį dėmesį skiriant keturioms aplinkoms – šeimai, mokyklai, bendraamžiams ir laisvalaikiui.

2024 m. Vilniaus mieste atlikto tyrimo duomenimis, elektroninių cigarečių rūkymas tarp 10 klasės moksleivių mažėja, tačiau neramina didėjanti tendencija, kai alkoholinius gėrimus moksleiviai gauna iš šeimos narių. Tik 48 proc. paauglių atsakė, kad savaitgaliais dažnai arba visada leidžia laiką su tėvais. 33 proc. mokinių nuobodžiauja mokydamiesi ir tik 42 proc. mano, kad suaugusieji mokykloje jais rūpinasi, o apskritai saugūs mokykloje jaučiasi 63 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių.

Daug naudingos informacijos apie islandišką prevencijos modelį galima rasti svetainėje www.planetyouth.lt, taip pat nurodytų leidinių tėvams bei mokytojams elektronines versijas.

Komisijos posėdyje akcentuota,  kad tokie modeliai yra viena svarbiausių priemonių siekiant ilgalaikės ir tvarios psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, nes jie orientuoti į visą jauno žmogaus gyvenimo kontekstą, o ne tik į atskirus elgesio simptomus. Komisijos nariai sutarė, kad yra tvirta būtinybė plėsti bendruomeninius, duomenimis grįstus prevencijos sprendimus visoje Lietuvoje, remiantis tiek tarptautine patirtimi, tiek sukaupta patirtimi Vilniaus mieste. Abu aptarti komisijoje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai skirti modeliai nėra konkuruojantys, bet vienas kitą papildantys, galintys padėti formuoti nuoseklią, įrodymais grįstą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos politiką Lietuvoje.

„Už tai, kaip elgiasi vaikai, pirmiausia esame atsakingi mes, suaugusieji. Mūsų pareiga – kurti saugią, palaikančią aplinką ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose bei laisvalaikio erdvėse. Svarbiausia yra tai, kaip vaikas jaučiasi – namuose, mokykloje, po pamokų, tiek struktūrizuotoje, tiek nestruktūrizuotoje veikloje. Turime nebijoti kelti problemų, nes šiandien turime moksliškai pagrįstas metodikas, leidžiančias jas įvertinti ir matuoti realius pokyčius. Tai jau vyksta Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbu nuolat mokytis vieniems iš kitų, dalintis patirtimis ir stiprinti tai, kas veikia. Mūsų bendras tikslas – kad kuo mažiau vaikų sakytų, jog jaučiasi blogai, o jų emocinė ir fizinė sveikata kasdien stiprėtų“ – apibendrindamas posėdį, sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas. Pasak jo, šiandien turime ne tik teorinius modelius, bet ir gyvus pavyzdžius, kad prevencija veikia tada, kai ji tampa bendruomenės kasdienybe.

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas

Tel. (0 5) 209 6603 

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja

Erika Mikalajūnienė

Tel. (0 5) 209 6815