Spaudos centras
Spaudos centras
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, susirinko į posėdį išklausyti institucijų ir išsiaiškinti, kaip sistemiškai yra sprendžiami prevencinės veiklos trūkumai, ar tvarus finansavimo modelis. Ar nėra stokojama holistinio požiūrio, prevencinių veiklų vykdymo nuoseklumo, mokslo įrodymais grindžiamo planavimo ir veiksmingumo vertinimo.
Klausimo aktualumas neblėsta viešojoje erdvėje stebint nerimą keliančią informaciją apie nepilnamečių elektroninių cigarečių rūkymą, mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimą mokyklose ir su tuo susijusias pasekmes.
„Strategiškai sprendžiant visas su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kontrole susijusias problemas viena svarbiausių yra paklausos mažinimo sritis, apimanti prevencijos, ankstyvosios intervencijos ir kitas priemones. Priemonėmis turi būti siekiama išvengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar pavėlinti jo pradžią tarp jaunimo, motyvuoti psichoaktyviąsias medžiagas vartojančius asmenis keisti savo elgesį. Sprendžiant su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas nebūtina kalbėti apie pačias psichoaktyviąsias medžiagas. Labai svarbu yra kurti sveiką aplinką jauno žmogaus vystymuisi, stiprinti jo atsparumą, dėmesį skirti socialinei aplinkai, ypatingai –šeimai, tėvams, mokyklai, laisvalaikiui ir bendraamžiams“ – pradėdamas posėdį kalbėjo Komisijos pirmininkas prof. Dr. Saulius Čaplinskas.
Posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovės pasidalino gerąją praktika – „Planet Youth“ modelio diegimu ir įgyvendinimu Vilniuje. Taip pat Komisijai buvo pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta „Vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos 2024–2028 m. strategija“, kurios įgyvendinimui penkerių metų laikotarpiui yra numatyta apie 78 mln. Eurų savivaldybės, valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
„Planet Youth“ –tarptautinė pirminės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos organizacija Islandijoje, kurios veikla paremta islandiškuoju prevencijos modeliu. Modelis vadovaujasi principu, jog individas priima sprendimus, veikiamas socialinės aplinkos veiksnių, o ne izoliuotai nuo jų.
Tai yra Vilniui adaptuotas iš Islandijos perimtas modelis, kuriuo yra siekiama, pasitelkiant šeimas, bendruomenes ir ugdymo įstaigas didinti tėvų žinojimą apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją šeimoje, pagerinti paauglių gerovę mokyklose ir padidinti mokyklų galimybes gerinti mokinių sveikatą, didinti mokinių sąmoningumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais, užtikrinti, kad seniūnijoje būtų erdvė, kurioje paaugliai saugiai ir sveikai gali leisti laisvalaikį ir kt.
Svarbu pažymėti, kad esminė modelio taikymo dalis – kas dvejus metus vykstantis tyrimas, kurio metu apklausiami Vilniaus miesto mokyklų 10 klasių mokiniai.
Tyrimas suteikia žinių apie jaunų žmonių psichikos ir fizinę gerovę, leidžia įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, nustatyti rizikos ir apsauginius veiksnius. Po tyrimo yra planuojamos ir įgyvendinamos prevencinės veiklos, kuriomis siekiama jaunimą nukreipti nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pagrindinį dėmesį skiriant keturioms aplinkoms – šeimai, mokyklai, bendraamžiams ir laisvalaikiui.
2024 m. Vilniaus mieste atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad elektroninių cigarečių rūkymas tarp 10 klasės moksleivių mažėja, tačiau nerimą kelia išaugęs alkoholinių gėrimų įsigijimo iš šeimos narių procentinis skaičius. Tik 48 proc. paauglių atsakė, kad savaitgaliais dažnai arba visada leidžia laiką su tėvais. 33 proc. mokinių nuobodžiauja mokydamiesi ir tik 42 procentai mano, kad suaugusieji mokykloje jais rūpinasi, apskritai saugūs mokykloje jaučiasi 63 proc. 10 klasės moksleivių.
Daug naudingos informacijos galima rasti svetainėje www.planetyouth.lt, taip pat nurodytų leidinių tėvams bei mokytojams elektronines versijas.
Vilniaus miesto savivaldybė – viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri yra pasitvirtinusi vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei platinimo prevencijos 2024–2028 m. strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planus.
Įgyvendinant strategiją, 2024 m. pradėtas koordinuoti pagalbos ir paslaugų tinklas, nuosekliai vykdoma jos sklaida paslaugosjaunimui.lt.
Organizuojami mokymai mokyklų vadovams ir jų įgaliotiems asmenims algoritmo įgyvendinimo temomis, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir intervencijos temomis švietimo ir sveikatos specialistams, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir intervencijos temomis jaunimo, socialiniams darbuotojams, vykdoma socialinė kampanija Vilniaus mieste, atnaujinamos sporto salės ir aikštynai.
Š. m. gegužės 20 d. 13 Vilniaus miesto mokyklų tapo pirmosiomis „Planet Youth“ akademijos dalyvėmis. „Planet Youth“ akademijos tikslas – metodiškai padėti mokykloms vadovaujantis jų individualiais duomenimis planuoti ir vykdyti veiklas, skirtas gerinti mokinių gerovę ir mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, stiprinant mokyklos bendruomenės, tėvų vaidmenį bei visų tarpusavio santykius. Planuojama, kad per ketverius metus akademijos veikloje sudalyvaus 75 mokyklos.
Komisija turėjo galimybę išklausyti ir kitų Lietuvos savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų atstovų pasidalijimus apie jų savivaldybėse vykdomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines veiklas. Komisija išgirdo, kad veiklos kai kuriose savivaldybėse pradedamos, tačiau nuogąstaujama dėl žmogiškųjų išteklių ir finansavimo trūkumo.
„Vilniaus miesto savivaldybės geroji praktika atskleidžia, kad labai svarbu savivaldybėms įsivertinti savo poreikius, nuspręsti, kurie įrankiai būtų joms tinkamiausi, išsikelti ilgalaikius tikslus ir nuosekliai juos vykdyti, tam skirti finansavimą. Vienas iš įrankių, kurį turi visos savivaldybės yra ankstyvosios intervencijos programa, skirta jau eksperimentuojantiems su psichoaktyviosiomis medžiagomis paaugliams. Tačiau dar ne visos savivaldybės šį įrankį yra įdarbinusios. Valstybė formuoja ir kitas pagrindines kryptis, kuriomis dirbama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje. Išskirtinas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas veiksmas, kuriuo 12 savivaldybių bus išbandomas ir įdiegiamas integruotos prevencijos modelis, parengti savivaldybių veiksmų planai, rengiami mokymai visoje Lietuvoje. Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos regioninė priemonė, nukreipta į kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose gerinimą. Šios priemonės veiklai „Priklausomybės ligų prevencijos paslaugų prieinamumo didinimas ir įvairių iniciatyvų tikslinėse grupėse skatinimas“ yra numatytas bendras 22 mln. eurų biudžetas. Šios priemonės tikslinės grupės yra vaikai, paaugliai ir jų aplinkos nariai, t. y. šeima, mokykla, bendruomenė, prioritetas teikiamas eksperimentuojantiems ir rizikingai vartojantiems asmenims. Nacionalinės darbotvarkės 2024–2026 m. plane numatyta 11 priemonių skirtų prevencijai. Jas įgyvendins 15 valstybės institucijų, bus įtraukiamos ir savivaldybės. Šių priemonių įgyvendinimui skirta 46,8 mln. Eurų.“, – apibendrindamas galimybes savivaldybėms dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų prevencinėse veiklose komentavo Komisijos pirmininkas prof. Dr. S. Čaplinskas.
„Gyvenimo įgūdžių programa“
Grįžtant prie valstybės politikos šiuo klausimu, Komisija išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kuruojamos „Gyvenimo įgūdžių programa“ pristatymo, sužinojo kaip programa prisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos.
Programa padeda kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius socialinius ir emocinius įgūdžius bei gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, moko saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriais ir atliepiančiais kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius asmenimis.
2023 m. rugsėjo 1 d. pradėta įgyvendinti „Gyvenimo įgūdžių programa“, vykdoma pradinėse klasėse, pagrindiniame ugdyme, I–II gimnazijos klasėse.
Mokiniai pradinėse klasėse bei pagrindiniame ugdyme gyvenimo įgūdžių pamokose mokosi atpažinti ir atsispirti vidiniam bei išoriniam spaudimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, aiškinasi, kas yra priklausomybė, kodėl tai vadinama liga ir kaip jos išvengti.
Tyrinėja ir mokosi atpažinti bei analizuoti išorinius ir vidinius veiksnius, skatinančius vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, mokosi prašyti pagalbos, jeigu jaučia, kad patiria neigiamą spaudimą vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
Tyrinėja ir mokosi atpažinti, kad domėjimasis kuo nors gali peraugti į priklausomybę, kokios šios priklausomybės galimos pasekmės įsitraukusiam asmeniui, artimiesiems ir visai bendruomenei.
Aiškinasi psichoaktyviųjų medžiagų pavojų savo ir bendraamžių gyvenimui bei mokosi įsitraukimo į vartojimą atsparumui reikalingų įgūdžių (pvz., atpažinti neigiamą spaudimą, tvirtabūdiškos reakcijos į pasiūlymą, įsitraukimas į socialiai priimtiną veiklą ir kt.).
Mokosi atpažinti situacijas, kai draugams ar pažįstamiems dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo reikalinga pagalba, ir mokosi ją suteikti, analizuoja, kokios bendruomenės paslaugos, organizacijos, tarnybos gali suteikti informaciją ar pagalbą sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą ir atsakyti į rūpimus klausimus.
I–II gimnazijos klasėse moksleiviai jau įvardija psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mitus ir faktus bei reflektuoja, kaip šios žinios gali padėti apsispręsti vartoti šias medžiagas ar ne, mokosi padėti kitiems ugdytis atsparumą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui.
Mokosi atpažinti požymius ir veikti atsiradus įtarimams pakliuvus į pavojingą situaciją, kai bandoma įtraukti į nusikalstamą veiką.
Analizuoja sergančiųjų priklausomybės ligomis atvejus ir mokosi atpažinti bei įvardyti ligų atsiradimo priežastis, požymius ir pasekmes, analizuoja priklausomybės ligų gydymo ypatumus bei kokios yra sukurtos paslaugos bendruomenėje sergantiems priklausomybės ligomis asmenims.
Mokytojai, norintys vesti gyvenimo įgūdžių pamokas mokykloje, iki 2026 m. rugsėjo turi pabaigti vieną iš dviejų universitetų siūlomų nacionalinių pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų (NKTP). Iki 2026 m. rugsėjo planuojama, kad Vytauto Didžiojo universitetą bus baigę 810, o Vilniaus universitetą – 90, iš viso šias dvi NKTP bus išklausę ir pabaigę 900 mokytojų.
Bus vykdoma gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimo stebėsena. Bendrųjų programų peržiūrai ir atnaujinimui koordinuoti Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus įsakymu bus sudaromos Mokomųjų dalykų tarybos.