Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. spalio 27d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), vykdydama parlamentinę kontrolę, svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą.
Klausimo svarstymas tapo dar aktualesniu po Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 2024 m. vasario 12-22 d. vizito Lietuvos kalėjimuose atlikto patikrinimo ir pateiktų rekomendacijų, taip pat susijusių ir su priklausomybės ligų prevencijos ir gydymo kalėjimuose aspektais, sąrašo.
Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijos
Komitetas jau ne pirmą kartą ragina Lietuvos valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų ženkliai pagreitintas laisvės atėmimo vietų modernizavimo procesas ir ypač jų pertvarkymas į kamerų tipo patalpas.
Iki šiol kalėjimai įkurti bendrabutinio tipo pastatuose, trūksta specialių sektorių didžiausią smurto riziką patiriantiems nuteistiesiems, stringa naujo 400 vietų Šiaulių kalėjimo statybos ir kitų kalėjimų pastatų rekonstrukcijos į kamerinio tipo patalpas.
Šiuo metu tik 5 kalėjimuose užtikrinamos erdvės ilgalaikei nuteistųjų gydymo nuo priklausomybės ligų programai vykdyti reabilitacijos centruose. Būtina plėsti atviro tipo kalėjimų (pusiaukelės namų) tinklą.
Planuojama, kad, įgyvendinus jau suplanuotus projektus, modernizuotos kamerinio tipo kalinimo vietos 2027 m. iš viso sudarys daugiau kaip 2/3 visų kalinimo vietų.
Kitoje Komiteto rekomendacijoje nurodyta Lietuvos valdžios institucijoms imtis veiksmingų priemonių užtikrinant, kad kalėjimų vadovybė personalui aiškiai pasakytų, jog perteklinis jėgos naudojimas, žodinė prievarta ir grasinimai, taip pat kitų formų nepagarbus ar provokuojantis elgesys su kaliniais yra nepriimtini ir bus vertinami proporcingai pagal nusikaltimo sunkumą.
Siekiant sumažinti narkotinių medžiagų patekimą į kalėjimą per kalinių gaunamą korespondenciją, 2023 m. Vilniaus kalėjime buvo vykdomas pilotinis projektas „Saugus laiškas“.
Didžiausią riziką keliantiems kaliniams buvo įteikiamos tik jų vardu gautų laiškų (atvirukų, fotonuotraukų) kopijos arba jos įrašomos į kalinio turimą informacijos laikmeną. Vadovaujantis Komiteto rekomendacijomis, nuspręsta šią praktiką pilna apimtimi pradėti taikyti visuose kalėjimuose. Ši tvarka netaikoma tik tada, jei kalinys gauna laišką iš valstybės ar savivaldybių institucijų, advokatų, taip pat kaliniams, kurie atlieka bausmę atviro tipo kalėjimuose.
Komitetas atkreipė Lietuvos valdžios institucijų dėmesį, kad nebūtų taikomi pertekliniai ir nepagrįsti kriterijai (pavyzdžiui, reikalavimai dėl kalbos ar neaiškios išimtys psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims), kuriais nuteistiesiems apribojamas priklausomybės ligų reabilitacijos paslaugų prieinamumas.
Šiuo metu yra patvirtinta visiems kalėjimams taikoma bendra tvarka, kurioje nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti bausmę atliekantis asmuo, kad galėtų gauti ilgalaikes priklausomybės ligų reabilitacijos paslaugas (būti perkeltas į reabilitacijos centrą). Nuteistajam turi būti diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nuteistasis privalo pats norėti dalyvauti ilgalaikėje priklausomybių psichosocialinės reabilitacijos programoje, nuteistasis yra baigęs įžanginę programą (ši programa trunka nuo 2 iki 4 savaičių, ir jos grupinius užsiėmimus visuose kalėjimuose veda priklausomybių konsultantai.
Ši tvarka sudaro galimybes užtikrinti, kad baigę ilgalaikės reabilitacijos ir poreabilitacinę programą nuteistieji galės išeiti į laisvę jau negrįždami į didelio atkryčio riziką skatinančią kalėjimo aplinką.
Visiems nuteistiesiems, pageidaujantiems gydytis priklausomybės ligas iki jų patekimo į ilgalaikės reabilitacijos programą, sudarytos galimybės gauti gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo, priklausomybių konsultantų konsultacijas, lankytis anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų susirinkimuose, jiems taip pat taikomas simptominis ir pakaitinis medikamentinis gydymas, gydomos gretutinės somatinės ir psichikos ligos. Be to, šie nuteistieji nukreipiami dalyvauti resocializacijos programose, kurių metu, greta kitų socialinių įgūdžių ugdymo, dirbama ir su priklausomybės elgesio valdymu.
Taip pat valstybės biudžeto ir pasinaudojant 2021-2028 m. laikotarpio Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų skiriamomis lėšomis planuojama toliau plėsti infrastruktūrą, reikalingą kokybiškam priklausomybės ligų gydymui užtikrinti.
Be to, siekiant labiau skatinti nuteistuosius apsispręsti gydytis priklausomybes pagal ilgalaikės reabilitacijos programą, jų dalyvavimo šioje programoje laikas prilygintas nuteistųjų darbinei veiklai. Darbine veikla šie nuteistieji gali užsiimti, tik jei patys to pageidauja.
Komitetas rekomenduoja dėti daugiau pastangų stiprinant bendradarbiavimą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu ir Respublikiniu priklausomybės ligų centru, ypatingai – standartizuojant priklausomybės ligų reabilitacijos programas, toliau plečiant vaistinių preparatų pasirinkimą taikant pakaitinį gydymą opioidų antagonistais ir, svarbiausia, įdarbinant reikiamą skaičių įvairaus profilio personalo.
Komitetas taip pat ragina Lietuvos valdžios institucijas padaryti daugiau, kad tie kaliniai, kurie (dar) nevartoja narkotikų, būtų apsaugoti nuo aplinkos, kurioje gausu nelegalių narkotikųir kurioje kiti kaliniai skatina juos vartoti, poveikio. Konkrečiai, rekomenduojama šiuos kalinius laikyti švariuose nuo narkotikų kalėjimo sektoriuose ir nustatyti aiškius kalinių patekimo į tokius sektorius kriterijus.
Komitetas rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms visuose kalėjimuose įdiegti papildomas žalos mažinimo priemones (adatų ir švirkštų keitimo programą, intervencijas, skirtas skatinti saugesnę švirkščiamųjų narkotikų vartojimo elgseną, mažinti rizikingą lytinį elgesį ir kt.). Kaliniai turi būti plačiai informuojami, šviečiami ir konsultuojami apie žalos mažinimo priemones, įskaitant perdozavimo riziką. Visą informaciją, apie tokių žalos mažinimo priemonių prieinamumą, iš karto po atvykimo į kalėjimą, kaliniams turėtų suteikti sveikatos priežiūros personalas, jei reikia, naudojant jiems suprantamas tokios informacijos pateikimo formas.
Seimo kontrolierių pastabos dėl žmogaus teisių padėties laisvės apribojimo vietose
Komisijos posėdyje dalyvavusi ir pranešimą skaičiusi Seimo kontrolierių įstaigos atstovė, patvirtino, kad vykdant bausmės atlikimo vietų stebėseną, pagrindiniai veiksniai, lemiantys priklausomybių mastą kalėjimuose yra šie:
Ø Žmogiškųjų išteklių trūkumas: 2024 m. kalėjimuose buvo neužimta 22 proc. pareigybių. Ypač trūksta resocializacijos specialistų, psichologų, medikų, pareigūnų.
Ø Netinkamos materialinės kalinimo sąlygos: atnaujintos kalėjimų infrastruktūros dalis 2024 m. sudarė 56 proc., naujo kalėjimo statybų procesas užsitęsė.
Ø Kriminalinės subkultūros paplitimas: dominuoja smurtas, bauginimas, pažeidžiami nuteistieji patiria rizikas.
Ø Nepakankamas užimtumas ir resocializacija: tik 50,26 proc. visų nuteistųjų 2024 m. užsiėmė darbine veikla, individualia veikla ar darbu pagal darbo sutartis.
Su Seimo kontrolieriaus įstaiga plačiau aptarta situacija žmogaus teisių padėtis po atlikto patikrinimo Panevėžio kalėjime.
Panevėžio kalėjime 2023 m. priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų buvo nustatyta 82 nuteistosioms. Kalėjime nebuvo Reabilitacijos centro, skirto nuteistosioms, motyvuotoms gydytis priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Dėl žmogiškųjų išteklių stokos nebuvo vykdoma priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programa. Nuteistosioms iš esmės nebuvo sudarytos galimybės gydytis priklausomybę kitais būdais ir priemonėmis nei farmakoterapija metadonu.
Patikrinimo metu nustatyta, kad yra dedamos aktyvios administracijos pastangos užtikrinti nuteistųjų resocializaciją ir užimtumo veiklas, sudarytos galimybės nuteistosioms vesti užimtumo veiklas, nuteistosios yra motyvuojamos siekti išsilavinimo, atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius.
Tačiau nustatyti ir šie iššūkius keliantys trūkumai:
Ø Resocializacijos skyriaus specialistų trūkumas veikė užimtumo veiklų organizavimą ir vykdymą.
Ø Nepakankamas psichologo paslaugų prieinamumas dėl kvalifikuotų psichologų trūkumo.
Ø Nepakankamas šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas lėmė savižalos atvejus.
Ø Pastato infrastruktūros nepritaikymas asmenims su judėjimo negalia.
Ø Privatumo neužtikrinančios sąlygos bendraujant su išoriniu pasauliu.
Ø Skambučiai į nemokamos ir anoniminės emocinės paramos linijas įskaičiuojami į bendrą nuteistosioms leistiną skambučių laiko limitą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenys, sprendimai ir iššūkiai
Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja Nijolė Goštautaitė Midttun apžvelgė pagalbos sergantiems priklausomybės ligomis Lietuvos kalėjimuose esamą situaciją.
Psichosocialinės reabilitacijos programa vykdoma Vilniaus, Pravieniškių 2-ame, Marijampolės kalėjimuose, o nuteistasis gali būti perkeliamas į „Reabilitacijos centrą“, kai atitinka visas nustatytas sąlygas: nuteistajam diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir jis raštu išreiškė norą dalyvauti programoje, nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko ne mažiau kaip 9 (devyni) mėnesiai. Pirmenybė teikiama nuteistiesiems, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos ar galimo lygtinio paleidimo taikymo liko nuo 1 (vienerių) iki 2 (dvejų) metų, nuteistasis yra baigęs įvadinį programos etapą (priklausomybių konsultanto vertinamąją konsultaciją arba įžanginę programą), Psichosocialinės reabilitacijos programos būryje yra laisvų vietų. Dėl riboto vietų skaičiaus į programą negalintys patekti nuteistieji užrašomi į eilę ir priimami eilės tvarka, pirmenybę teikiant nuteistiesiems, kuriems likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė.
N. Goštautaitė Midttun nurodė aspektus, kuriais siekiama gerinti esamą situacija Lietuvos kalėjimuose: „Saugus laiškas“, naujų psichoaktyviųjų medžiagų registravimas, tarptautinis bendradarbiavimas, kinologijos plėtra, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas (Geresnė bendra sveikatos būklė – geresnė psichikos sveikata), psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas, priklausomybių gydymo ir pagalbos integracija sveikatos priežiūros padaliniuose ir paslaugose, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, personalo kvalifikacijos tobulinimas.
Ir pristatė išliekančius iššūkius: narkotikų priklausomybės prevencijai ir gydymui nepalanki kalėjimų infrastruktūra, kvalifikuoto personalo trūkumas ir kaita, teisinių motyvacijos gydytis stiprinimo priemonių stoka, testavimo sunkumai, integracijos tarp pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių kalėjimuose sunkumai, tikslinio finansavimo tyrimams, analizei, programų rengimui stoka.
„Kalėjimų sistemos pokyčiai neįvyks per naktį, turime pasekmes ilgą laiką nespręstų problemų. Turime veikti su tuo, ką turime šiandien, ieškoti skubesnių sprendimų. Ypatingai svarbus bendradarbiavimas su institucijomis, tokiomis kaip Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Respublikinis priklausomybės ligų centras, nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios taip pat gali prisidėti mažinant priklausomybių mastą kalėjimuose. Kalėjimų modernizavimo proceso greitinimas, perteklinis jėgos nenaudojimas, išplėstos priklausomybės ligų reabilitacijos paslaugų prieinamumo galimybės, nevartojančių kalinių apsaugojimas, papildomų žalos mažinimo priemonių diegimas, užimtumo didinimas, šios ir kitos Komiteto rekomendacijoje išvardintos priemonės privalo būti įgyvendinamos, norint judėti link efektyvesnės ir humaniškesnės sistemos“, – apibendrindamas situaciją dėl pagalbos sergantiems priklausomybės ligomis ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimų sistemojekomentavo Komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas.