2024 m. gegužės 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė, Audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė pristatė 2024 m. kovo 29 d. vertinimo ataskaitą „Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas“. Vertinimo tikslas – pateikti susistemintą informaciją apie bausmių vykdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo eigą.
Audito rezultatai parodė, kad įkalinimo vietų modernizavimas vykdomas per lėtai, infrastruktūros gerinimo priemonių įgyvendinimas užsitęsė ilgiau nei 10 metų. Vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad Vyriausybė savo programoje inicijavo reikšmingus bausmių vykdymo sistemos pokyčius, tačiau plėtros programoje numatytoms resocializacijos stiprinimo ir personalo optimizavimo pažangos priemonėms finansavimas neskirtas, jos vykdomos tik tęstinėmis ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos finansuojamomis priemonėmis.
Iki 2030 m. numatyta pastatyti du naujus kalėjimus Šiauliuose ir Klaipėdoje, tačiau suplanuota tik Šiaulių kalėjimo statyba; numatyta ne mažiau nei 7 kv. m ploto vienam kalinčiam asmeniui, o Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstrukcijos projekte – 5 kv. m.; planuotu tempu nevyksta 2011 m. pradėta Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstrukcija.
Auditoriai pažymėjo, kad visose laisvės atėmimo vietų įstaigose 2023 m. neužimta 20,5 proc. etatų, resocializacijos skyriuose neužimta 29 proc. pareigybių. Auditoriai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad viena Vyriausybės programos iniciatyvų – atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų (pusiaukelės namų) tinklo plėtra. Ši plėtra vykdoma nuo 2016 m., šalyje veikia 8 pusiaukelės namai, iš kurių trys atidaryti 2023 m., dar vienus planuojama atidaryti 2024 m. I ketvirtyje. Tačiau tokių namų plėtra (tikslai, rodikliai, finansavimas) nenumatyta nei Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, nei Teisingumo sistemos plėtros programoje – 2022–2024 m. jų plėtra vykdyta tik Norvegijos finansuojamomis priemonėmis.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pažymėjo, kad atidžiai peržiūrėjo ir kartu su Lietuvos kalėjimų tarnyba aptarė minėtą Vertinimo ataskaitą, akcentuodama, kad pagrindinė kliūtis įgyvendinant laisvės vietų modernizavimo programą – ribotos valstybės biudžeto finansinės galimybės. Ministrė Komitetui taip pat pristatė numatomus sprendimo būdus pagal vertinimo ataskaitoje iškeltas problemas ir planus 2024 m. peržiūrėti strategines gaires.
E. Dobrowolska atsakė į Komiteto pirmininkės Irenos Haasės, pavaduotojos Agnės Širinskienės, narių Algirdo Stončaičio, Juliaus Sabatausko klausimus dėl strateginių gairių planavimo, resocializacijos darbuotojų trūkumo, problemų, susijusių su pusiaukelės namų plėtra, Šiaulių kalėjimo statyba ir kalinimo sąlygų gerinimu.
I. Haase, išskirdama atliktos Vertinimo ataskaitos svarbą, pažymėjo, kad tai yra gairės Teisingumo ministerijai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai priimti bausmių vykdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimui neatidėliotinus ir būsimus sprendimus, su kuriais, tęsiant parlamentinę kontrolę, bus supažindintas Komitetas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
Rita Karpavičiūtė, tel.(05) 209 6586